Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 13-kos, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

12 apklaustųjų mano, kad didžiausios reikšmės ekonomikai šiemet turėjo infliacijos šuolis. 11 ekspertų taip pat išskyrė Vilniuje šiemet atidarytą Taivaniečių atstovybę, dėl kurios Kinija apribojo diplomatinius kontaktus su Lietuva bei ėmėsi ekonominio šantažo.

10 ekspertų prie reikšmingiausių įvykių priskyrė ir Vyriausybės patvirtintą 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo planą. Toliau rikiavosi liepą pasibaigęs daugiau kaip pusę metų trukęs karantinas (7 apklaustieji), nesustojęs „Belaruskalij“ trąšų tranzitas (3), Lietuvos ir Lenkijos pirmą kartą atliktas sinchroninio elektros sistemų veikimo bandymas (2).

Po vieną ekspertą prie svarbiausių įvykių priskyrė 300 mln. eurų JAV fondų investicijas į „Avia Solutions Group“ kapitalą bei trapia persvara priimtą 2022 metų valstybės biudžetą.

Sparti infliacija – rimtas iššūkis, grėsmė Lietuvai bei pasauliui

Ekspertai sutinka, kad reikšmingiausias ekonominis įvykis buvo infliacijos šuolis, kai metinė infliacija lapkritį pasiekė 9,3 proc. ir buvo didžiausia nuo 2009-ųjų sausio. Jų vertinimu, šis pokytis turės įtakos didelei daliai visuomenės, paveiks perkamąją galią bei vartotojų lūkesčius.

„Šiais metais šokusi infliacija tikrai yra metų įvykis, kuris lydės mus ir kitais metais – tai yra sunkios kelionės pradžia, nes kainų augimas bus rimtas iššūkis artimiausiais mėnesiais, o jo suvaldymas net ne visiškai yra mūsų rankose“, – teigė finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Nerijus Černiauskas pabrėžė, jog sparti infliacija yra rimta grėsmė Lietuvai bei pasauliui.

„Ypač nemalonu, kad ši situacija kyla tuo metu, kai valdžia ir taip yra įsiskolinusi, todėl nedaug galės paremti nuo infliacijos nukentėjusius asmenis. Be to, šiuo metu ir taip problemų netrūksta, todėl vis didėja rizika, kad žmonės nebeištvers ir ieškos greitų, tačiau nebūtinai veiksmingų, priemonių, pavyzdžiui, eis streikuoti, reikalauti staigių valdžios pokyčių“, – teigė jis.

Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka mano, jog kitų metų pradžioje po ilgos pertraukos, tikėtina, vėl kris realus vidutinis atlyginimas ir perkamoji galia, o tai trumpuoju laikotarpiu gali paskatinti atsargesnį gyventojų vartojimą. Tačiau antrąjį pusmetį situacija turėtų stabilizuotis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog sparti infliacija paveikė ir verslą, kuris labiausiai pajuto brangusių žaliavų įtaką. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog infliacijos šuolis reikšmingas ne dėl savo masto, o dėl kilmės – šiuo metu Europa išgyvena didžiulę energetinę krizę, kokios nebuvo bent kelis dešimtmečius.

„Dujų kaina biržose pašoko net dešimt kartų, ateities sandoriai rodo, kad ši krizė gali tęstis ir visus 2022 metus. Dujų ir elektros energijos trūkumas toks opus, kad sulaukus šaltesnės nei įprasta žiemos kai kurios ES šalys gali susidurti su taip vadinamais „blackoutais“ ir poreikiu stabdyti stambios pramonės gamyklas“, – pabrėžė N. Mačiulis.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė mano, kad infliaciją lėmė dėl pandemijos atsiradę pasiūlos trikdžiai, tačiau, anot jos, gyventojų pajamos vis dar auga sparčiau nei kainos, o aukštą infliaciją lemiantys veiksniai yra laikini.

Pašliję santykiai su Kinija gali paveikti eksportą, investicijas

Ekonomistų ir ekspertų vertinimu, vienas svarbiausių 2021 metų įvykių yra pašliję Lietuvos ir Kinijos santykiai, kurie gali paveikti Lietuvos eksporto srautus bei užsienio investicijas į šalį. Visgi dalis teigia, jog atsiverianti Taivano rinka gali pritraukti investicijų į puslaidininkių pramonę.

„Jau dabar matome pirmus požymius, kad (...) Kinija nėra linkusi pirkti Vakarų Europos ir Skandinavijos prekių, jei jų komponentai pagaminami Lietuvoje. Kontraktinė gamyba yra Lietuvos ekonomikos ramstis ir didžiausias eksporto pinigų šaltinis Lietuvai. Jei Kinija kitąmet dar labiau seks prekių kilmę, galėsime pamatyti rimtesnį smūgį Lietuvos prekių eksportui į Europos Sąjungą“, – sakė komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pasak jo, tai taip pat gali neigiamai paveikti užsienio investicijas į pramonę – Vakarų Europos ir Skandinavijos gamintojai bus mažiau linkę investuoti Lietuvoje, jei Kinija nepirks galutinių prekių, kurių komponentai bus pagaminti Lietuvoje.

N. Černiauskas atkreipė dėmesį, kad ir ateityje su Kinija bus sunku bendrauti, todėl dalis pasaulio rinkų Lietuvai užsidaro. Pasak K. Tamoševičienės, santykiai su Kinija šiuo metu yra vienas svarbiausių rizikos šaltinių Lietuvos ekonomikos augimui 2022 metais.

Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Taivaniečių atstovybės įkūrimas Lietuvoje ir su tuo susiję Kinijos veiksmai kol kas turi nedidelę tiesioginę įtaką, nes šalių prekybos ryšiai yra silpni ir nesubalansuoti. Anot jos, lietuviškų prekių į Kiniją eksportui nesiekiant nė 1 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto, šią rinką įmonėms pakeisti kitomis nebus sunku.

„Atsiverianti Taivano rinka yra gerokai lengviau prognozuojama, o sutvirtėjus ekonominiams santykiams gali atsiverti galimybės ir itin vertingų tiesioginių užsienio investicijų į puslaidininkių pramonę pritraukimui“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Milijardinis planas – galimybė transformuoti ekonomiką

Ekspertų vertinimu, 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo planas „Naujos kartos Lietuva“ taip pat buvo vienas svarbiausių 2021 metų įvykių – jis įgalins transformuoti Lietuvos ekonomiką.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, planas yra unikali galimybė Lietuvai pertvarkyti, suefektyvinti ir skaitmenizuoti viešąsias paslaugas, kurios savo kokybe, greičiu ir taiklumu vis dar atsilieka nuo ekonomikos dalyvių poreikių ir pažangių valstybių.

„Taip pat tai dar vienas išbandymas valstybės administraciniam aparatui, ar pavyks tai atlikti sklandžiai, taikliai, nepermokant ir sėkmingai. Nuo to priklausys viešųjų paslaugų kokybė, sistemos neefektyvumams iššvaistomo ekonomikos dalyvių laiko kiekis ir kaina“, – teigė ji.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė pabrėžė, jog jei planas bus įgyvendintas, tai ilgainiui duos naudos Lietuvos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, nes palies švietimo, sveikatos, socialinį, inovacijų ir mokslo sektorius.

J. Rojaka sakė, kad planas yra dar vienas žingsnis link žalesnės ir tvaresnės Lietuvos ir yra svarbus kelrodis tolesnei atskirų verslų, sektorių ir visos ekonomikos transformacijai. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, finansų ekspertė Asta Klimavičienė pridūrė, kad tai svarbu didinant šalies konkurencingumą.

Karantino pabaiga, nesustojęs „Belaruskalij“ tranzitas

Tarp svarbiausių įvykių kai kurie ekonomistai išskyrė ir liepos pradžioje pasibaigusį daugiau nei pusę metų trukusį karantiną, nesustojusį Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą bei Lietuvos ir Lenkijos pirmą kartą atliktą sinchroninio elektros sistemų veikimo bandymą.

„2021 metus pradėjome esant nemažai ribojimų dėl pandemijos, kai daug darbuotojų buvo paskelbtos prastovos ir valdžia turėjo teikti ekonominę pagalbą verslui. Įsibėgėjant metams ir gerėjant epidemiologinei padėčiai pandemijos tiesioginė įtaka ekonomikai gerokai sumažėjo“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Elenos Leontjevos, karantinas Lietuvoje lėmė didžiulį perskirstymą.

„Žmonėms, kurių nuosavybės teisės buvo suvaržytos ir jie negalėjo dirbti ir užsidirbti, nebuvo teisingai ir proporcingai atlyginta. ES lėšos nepasiekė jų greitai ir besąlygiškai, tai lėmė šių žmonių nuskurdinimą. (...) Ne paslaptis, kad dalis žmonių per karantiną gavo atlyginimus, nors ir nelabai dirbo. Šis teisingumą pamynęs perskirstymas liks kaip 2021 metų žaizda“, – teigė E. Leontjeva.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, jog dėl besitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito kilęs sąmyšis pats savaime nėra itin reikšmingas makroekonomine prasme, tačiau situacija atskleidė pažeidžiamas Lietuvos vietas.

„Didžioji šio epizodo problema nėra ekonominė. Ji atskleidė Lietuvos pažeidžiamas vietas, nes su juo susijusi komunikacijos krizė vos neevoliucionavo į politinę krizę. Ministrų kabineto netekimas, kuomet reikia operatyviai gesinti gaisrus ne viename fronte, būtų pats blogiausias scenarijus. Džiugu, kad pavyko jo išvengti“, – teigė ji.

Tuo metu V. Kumpikaitė išskyrė Lietuvos ir Lenkijos pirmą kartą atliktą sinchroninį elektros sistemų veikimo bandymą. Tai, pasak jos, buvo žingsnis tapti nepriklausomais nuo Rusijos elektros energetikos sistemos.