– Apibendrinkite, kokie buvo 2021 metai prekyboje? Kokius pagrindinius laimėjimus išskirtumėte?

– Iš esmės metai – geri. 2020-ieji tikrai buvo geri ir 2021-ieji labai panašūs. Sugebėjome padidinti apyvartą, išlaikyti tuos pačius rezultatus. Be to, ir atlyginimus sugebėjome gana stipriai pakelti. Manau, mūsų rezultatas tikrai geras.

– Kaip tai paaiškintumėte? Jaučiate išaugusį vartojimą?

– Yra keli dalykai: vienas – apyvarta, antras – marža, trečias – išlaidos. Šios trys dedamosios labai svarbios. Apyvarta priklauso nuo to, kiek žmonės turi pinigų. Kalbant apie mažmeną, labai svarbi marža – pirkimo kainos ir pardavimo skirtumas. Mūsų atveju, jei marža nukrenta bent 1 proc., tai per mėnesį išeina apie pusę milijono eurų. Išlaidos iki metų vidurio buvo maždaug tokios pačios kaip ir 2020 metais, o nuo metų vidurio ar rudenį jos pradėjo kilti. Dabar per mėnesį išlaidos pakyla apie pusantro milijono eurų. Dar vienas dalykas, ką akivaizdžiai jaučiame, – tiekėjų kainų kilimą. Šiandien tiekėjai daugiau pakelia kainas nei mes parduotuvėse. Taigi marža, t. y. antkainio procentas, gruodį jau mažėjo. Išlaidos didėja, o antkainis mažėja. Faktas, kad 2022 metai dėl išlaidų pelningumo prasme turėtų būti prastesni, nes jau matau tas tendencijas.

Lygiai tokią pačią situaciją esu matęs 2008 m. pabaigoje ir 2009 metais. Tuo metu marža mažmenoje sumažėjo ir išlaidos smarkiai išaugo. Tada prasidėjo taupymas ir ieškojimas, kur ką galima sutaupyti.

– Jau pastebite panašumų su praėjusia krize?

– Perkamoji galia tiesiogiai proporcingai žmonių gaunamoms pajamoms, t. y. atlygiui. Kuo jis didesnis, tuo perkamoji galia didesnė, tuo įmonėms geriau. Jei atlygis nebekyla arba pradeda mažėti, tai tas pats vykta ir su apyvartomis. O tai yra blogai. Kai įmonės pradeda nuostolingai dirbti, jos nori nenori pradeda taupyti, peržiūri veiklas ir pan. Kiekviena įmonė sprendžia pagal save: viena gal uždarys padalinį, ko nors atsisakys, kita priims kitokį sprendimą, – visi pasielgs skirtingai. Bet faktas, kad pradės taupyti.

Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

– Kalbant apie „Norfą“, kokie šių metų investiciniai planai? Taupysite ar kaip tik daugiau plėsitės?

– Kol kas planuojame plėtrą. Sugrįšiu į praeitį: yra buvę, kai 2008–2009 m. padarėme parduotuvės pamatus ir sustabdėme. Šiandien jau atsargiau į tai žiūriu, nes pasimokiau. Bet vienodai niekada nebūna. Pradėdamas suskaičiuoju pinigus, kad užtektų pabaigti.

Iš viso „Norfa“ planuoja 18 projektų, – kiek leidimų gausime, tiek pradėsime statyti ir pabaigsime. Šiuo metu statomos 3 parduotuvės, jos garantuotai bus baigtos. Dar viena bus pradėta, tad iš viso šiais metais 4 tikrai pabaigsime. Manau, dar viena bus pradėta, ir baigsime statybas per metus. O toliau viskas priklauso nuo leidimų, kada juos gausime. Su sąlyga, kad viskas bus gerai, įmanau, bus investuota apie 15 mln. Eur.

– O kiek ieškosite darbuotojų?

– Jei atidarysime naujų parduotuvių, priimsime apie 150 naujų darbuotojų. O esančiose parduotuvėse lygis bus panašus.

– Ar jaučiate darbuotojų stygių šiuo metu? Kaip sprendžiate šią problemą?

– Galima sakyti, kad darbuotojų mums beveik netrūksta. Nueikite į Rekvizitai.lt ir pasižiūrėkite mūsų medianą, suprasite, kodėl netrūksta. Bent jau pastaruosius du mėnesius mūsų mediana – didžiausia iš visų tinklų, prieš tai taip pat buvome prie lyderių. Žinoma, kartais kai kurie darbuotojai išeina: keičia gyvenamąją vietą ir pan. Bet kokiu atveju kaita egzistuoja, bet mes nejaučiame, kad nebūtų darbuotojų.

– Tai, ką ir jūs tikriausiai turite omenyje, ir ką dažnai iš darbuotojų ir profsąjungų girdime, – niekas nenori dirbi už mažą atlygį. Ar sutinkate su tuo, kad Lietuvoje darbdaviai per mažai moka savo darbuotojams?

– 100 proc. sutinku. Komentuoja, kad trūksta darbuotojų... Tai pakelkit atlyginimą ir jų netrūks. Pasakysiu žmogiškųjų išteklių specialistams: ne šieno ir pagalvių reikia, o tiesiog atlyginimo.

– Kiek jūs kelsite atlyginimus kitais metais?

– Tapome lyderiais kalbant apie darbuotojų atlyginimus. Būtent darbuotojų. Jei kiti priartės prie mūsų, faktas, kad eisime toliau. Tai ta pati konkurencija. Aš skaičiavau: nuo žemiausios medianos (palyginus 5 tinklų) iki mūsų yra 66 proc. skirtumas. Tai – per didelis skirtumas, konkurencinėje kovoje tai yra išlaidos. Planuojame kelti atlyginimus, bet lauksime, kol pasitemps mūsų konkurentai.

– Pabrėžiate, kad būtent su darbuotojų atlyginimais esate tarp lyderių. Gal galite konkrečiau įvardyti, maždaug kiek uždirba paprasti salės darbuotojai ar kasininkai?

– Mūsų mediana, t. y. kiek uždirba vidutinis darbuotojas, siekia apie 1400 eurų (prieš mokesčius – Delfi). Į rankas būtų maždaug apie 800 eurų. Dar priklauso, kiek žmogus padaro. Yra ir tokių darbuotojų (ne iš administracijos), kurie uždirba ir 1,5 tūkst. eurų į rankas.

– Kalbant apie darbuotojų trūkumą prekyboje, galbūt išeitis – priimti daugiau iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių? Apie tai garsiausiai kalba transporto sektoriaus atstovai. O kiek tai aktualu prekyboje? Ar norėtumėte, kad būtų lengviau įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių?

– Tai mums neaktualu ir mums to tikrai nereikia. Esu linkęs abejoti, kad iš trečiųjų šalių kas nors norės dirbti už 600 eurų. Pas mus sandėlyje dirba ukrainiečių, tai jie tikrai turi uždirbti per tūkstantį eurų į rankas. Tokiu atveju jie dirba. Bet jei mokama po 600 eurų, tai koks skirtumas, geriau saviems pakelti atlyginimus.

– Kiti rinkos dalyviai aktyviai plečia el. prekybą. Ar „Norfa“ turi planų pradėti prekiauti internete?

– Mes visada apie tai svarstome, bet šiuo metu jokių konkrečių žingsnių nedarome, nes maisto prekių el. prekybą reikėtų „uždengti“ iš tradicinės prekybos. Tai reiškia, kad tradicinėje prekyboje reikia pakelti kainas, jog būtų galima išlaikyti el. prekybą. Mes galvojame, kad geriau laikysime žemesnes kainas ir nevystysime nuostolingos veiklos.

– Tai kada ji taps nenuostolinga ir įžengsite į šį segmentą?

– Turime vieną sandėlio automatizavimo projektą, bet dar negauname leidimo. Kai įgyvendinsime šį projektą, manau, galėsime sustyguoti prekių atrinkimo procesą. Tada galbūt pradėsime dėliotis ir el. prekybą.

– Kalbant apie pagrindinius šiandienos iššūkius, tikriausiai pirmiausia reikėtų paminėti infliaciją. Kaip pavyksta derėtis su tiekėjais dėl kainų kėlimo? Turbūt didelį spaudimą iš jų jaučiate?

– Dingo stabilumas. Darbuotojai parduotuvėse paprastai vykdo nurodymus, bet vadybai, kuri dirba su prekių tiekėjais, šiuo metu žymiai sudėtingesnis metas. Galima sakyti, kad tokių derybų nebėra. Derybos vyksta, kai tiekėjas nori padidinti kainą ir pasididinti pelną, o šiuo metu gauname pranešimą: norite – pirkite, nenorite – nepirkite. Puikiai suprantu ir tiekėjus, nes daugeliui pagal žaliavų ir darbo jėgos kainą šiuo metu veikla yra galimai nuostolinga. Tokiais atvejais niekas nebesideri su tinklu.

Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

– Ką tuomet darote, kad didelio kainų augimo nepajustų vartotojai?

– Stengiamės nutolinti pabrangimą. Antras variantas – savo sąskaita viską kompensuoti. Jei tiekėjas pakėlė 10 proc., galutiniam vartotojui pakeliama 5 proc. Turime kategorijų, pvz., pieno produktai, kurių kainos praktiškai kyla kas 2–3 savaites. Anksčiau vykdavo derybos, o šiuo metu yra ultimatumas.

– Lenkijoje pigiau galima ir degalų įsipilti, ir apsipirkti, tad dėl augančios infliacijos prognozuojama, kad vis daugiau lietuvių patrauks į Lenkiją. Ar jau jaučiate tai?

– Mes dar nepajutome, iš parduotuvių apyvartos to nematome. Lenkijoje taip pat kainos kyla, bet faktas, kad ten mažesni mokesčiai. Skirtumą tarp žemesnių mokesčių lenkai dabar stipriai išnaudos, dar kelis procentus ir zloto kursas pareguliuoja. Jie turi daugiau galimybių turėti žemesnes kainas nei mes čia. PVM skirtumas – apie 16 proc., darbo užmokesčio mokesčiai Lenkijoje mažesni. Dar pakuočių mokesčiai pas mus prisideda. Mokestinis klimatas ten žymiai palankesnis.

– Kaip jums atsiliepia Lietuvos konfliktas su Kinija? Kokius padarinius jaučiate?

– Tai deklaratyvus variantas, realių netekimų kol kas neturime.

– O kaip su prekių importu, ar jis stinga?

– Jis stringa nuo 2020 metų 3 ketvirčio dėl sulėtėjusios gamybos, trūkstant žaliavų ir t. t. Gamybos terminas tikrai pailgėjęs nuo užsakymo. Antras dalykas – konteineriai ir uostai, pristatymo terminas padvigubėjęs. Dar matome, kad elektronikos prietaisų akivaizdžiai trūksta.

– Iš Lietuvos verslininkų teko girdėti, kad prekių konteineriai iš Kinijos nepatenka į Klaipėdos uostą, tai juos verslininkai siunčia per Rygos ar Lenkijos jūrų uostus. Kaip jūs sprendžiate šią problemą?

– Apie tai pirmą sykį girdžiu. Mūsų kroviniai keliauja per Klaipėdos uostą. Kad vėluoja, – taip, bet negirdėjau, kad nepatektų.

Dainius Dundulis

– Ko ėmėtės dėl visų trikdžių – galbūt kaupiate sandėliuose daugiau atsargų?

– Užsakymų terminus pailginome. Bandėme ieškoti arčiau esančių tiekėjų. Dar kitas aspektas – ir Kinijoje keičiasi kainos, brangsta prekės. Be to, jaučiu, bent jau aš, kad kinai turtingai gyvena ir jiems nebereikia mažų pinigų, t. y. už mažą sumą jie nieko nebedaro.

Šiandien sudėtinga, bet galbūt gamyba bus perkelta arčiau. Manau, per kelerius metus, turint omeny pramonines prekes, bus pokyčių.

– Minėjote, kad trūksta elektronikos prekių. Ko dar pirkėjai pasigenda lentynose?

– Pagaminama visko, tik užtrunka žymiai ilgiau, ir transportuojama žymiai ilgiau. Anksčiau užsakymą reikėdavo pateikti prieš 3 mėnesius, o dabar pateikei prieš 6 mėnesius, 4 palikai transportuoti; anksčiau užtekdavo 2 mėnesių.

– O ar Kalėdoms ir visam šventiniam laikotarpiui spėjote pasiruošti?

– Yra tokių konteinerių, turėjo atvykti į sandėlį, bet nespėjo. Šioms Kalėdoms nespėjome, bus kitoms. Kaip ir Vėlinėms skirtos gėlės buvo pristatytos lapkričio 3 d., tai dabar lygiai tas pats su keliomis elektronikos prekėmis.

– Didžiausiu šių metų nuopelnu Ekonomikos ir inovacijų ministerija laiko galimybių pasą, esą tai padėjo suvaldyti pandemiją. Ką jūs apie tai manote?

– Kas gali ordiną užkabinti nei jis pats sau. Aš tikrai taip nemanau. Tai priemonė, kuria visuomenei buvo galima parodyti, kad valdžia valdo situaciją. Taip sakau turėdamas omeny prekybos tinklus, ne maitinimo įstaigas, viešbučius ir t. t. Žvelgdamas per savo prizmę tikrai nematau naudos. Apie 70–80 proc. pirkėjų apsiperka mažose parduotuvėse be galimybių paso, 20 proc. – ten, kur to paso reikia. Tai čia suvaldėme krizę? Apie ką mes šnekame? Nelogiška, nesąmonė.

Tai tik priemonė pasirodyti prieš visuomenę, kad kažką darome. Viena iš didžiausių viruso plitimo vietų – švietimo įstaigos, ten reikia valdyti situaciją, norint sukontroliuoti virusą. Aš puikiai iš darbuotojų matau: šeimose suserga vaikai, ir tėvams reikia karantinuotis. Vaikų ir paskui tėvų sirgimai – masinis reiškinys.

Įsivaizduokime: jei prekybos centrai yra užkrato šaltinis, tai darbuotojai turėtų masiškai sirgti. Kitas dalykas – darbuotojai, dirbantys parduotuvėse, kuriose netikrina galimybių pasų, turėtų ypač sirgti. O ten, kur tikrina, turėtų nesirgti. Bet taip nėra.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Pavasario pradžioje pasirodė žinia, kad žemų kainų mažmeninės prekybos tinklas „Aldi“ ruošiasi plėstis Lietuvoje. Kas, jūsų vertinimu, nutiktų rinkoje, atėjus naujam žaidėjui?

– Nieko. Nebūtų nei pasaulio pradžios, nei pabaigos. Vietos visada yra, klausimas, ar ateinanti bendrovė nusiteikusi išleisti tiek pinigų, nes kiekvienam naujai atėjusiam žaidėjui reikia išleisti vis daugiau pinigų.

– Kokios prognozės 2022 metams, kas laukia prekyboje?

– Nežinau, kaip bus pasielgta su pinigų politika, kaip pasielgs Europos Centrinis Bankas. Jeigu man leistų padaryti įžvalgas, galėčiau pasakyti, kas daugmaž laukia. Tačiau nežinau politikų ir valdžios žingsnių. Ar bus dedama daugiau pinigų, ar jie bus sustabdyti, ar bus sugriežtintos kreditų sąlygos, ar pinigai bus laisvai prieinami? Jei laisvai prieinami, vadinasi, infliacija toliau augs. Jei nebus, tada baigsis infliacija ir galbūt prasidės defliacija. O jei infliacija baigsis, tada nusistovės arba pradės mažėti algos. Tą mes jau esame matę.