„Nėra kol kas derybų objekto. Kad būtų kalba, mes turime visuomet įvertinti Kinijos veiksmus. Kol kas nuoseklių, aiškių Kinijos veiksmų nėra. Daugelis spaudimo priemonių yra tokios „po stalu“, kurias labai sudėtinga užfiksuoti ir pasakyti, kad prie to prisidėjusi valstybė. Šiuo atveju, bet koks atsakymas turi būti proporcingas. Bet proporcingas valstybės veiksmams“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą EK atsakingas V. Sinkevičius.
Jo teigimu, pati EK pagalbos Lietuvai imsis, tik pati įvertinusi Kinijos veiksmus.
„Bet koks veiksmas, kalbant apie tarptautinę prekybą, turi būti pirmiausia įvertintas. Tuomet, jeigu teisėje, ypač kalbant apie Pasaulio prekybos organizaciją, tam yra galimybės, sakykim, atsakymui, tos priemonės bus išnaudotos. Tos priemonės turi būti įvertintos“, – kalbėjo eurokomisaras.
„Akivaizdu, kad Kinijos veiksmai gali turėti įtakos Lietuvos ekonomikos vystymuisi ir pakankamai didelės įtakos. Komisija tą vertins ir stebės, kokie tie veiksmai ir kokią įtaką jie galėtų turėti“, – tęsė V. Sinkevičius.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė, – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
