Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, šią savaitę pripažinusi sutartį ir jos pakeitimus keliančiais grėsmę šalies saugumui, dar ketvirtadienį turėtų pateikti savo išvadą Ministrų kabinetui.
„Spėju, kad ta išvada turi būti surašyta iki šiandien (ketvirtadienio – BNS). Per šiandien (ketvirtadienį – BNS) Vyriausybė gaus jau visą pagrindimą ir visą medžiagą, kuriuo ta išvada yra grindžiama“, – ketvirtadienį Seime teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, Vyriausybė galutinį sprendimą posėdyje turės priimti per 15 darbo dienų
„Kai Vyriausybė priims sprendimą, bevelyčiau tada tą sprendimą ir komunikuoti, kad kažkam, kas galbūt dėl vienokio ar kitokio sprendimo norėtų, pavyzdžiui, paduoti Vyriausybę į teismą, nebūtų sudarytos prielaidos, kad sprendimai yra priimti iš anksto. Sprendimai bus priimti tada, kada bus gauta medžiaga ir visi Vyriausybės kabineto nariai susipažins su ja taip išsamiai, kaip galbūt yra dalis kabineto narių iki šiol susipažinę“, – kalbėjo ji.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas ketvirtadienį teigė, kad įmonė laukia konkrečių vyriausybinės komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo – tuomet bendrovė paskelbs planą, kaip bus nutraukta sutartis su „Belaruskalij“.
Jis teigė tikintis, kad po Vyriausybės apsisprendimo kalio trąšų tranzitas per Lietuvą bus sustabdytas greičiau nei iki kitų metų balandžio, kai įsigalios JAV sankcijos ir „Belaruskalij“ valdomai trąšų eksportuotojai „Belaruskaja kalinaja kompanija“.
Vyriausybinė komisija šį antradienį paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat šių metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Jei Vyriausybė pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti trąšų tranzitą su mažiausiais nuostoliais.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeiliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Premjerė: su „Belaruskalij“ atstovais susitikimai nevyko
Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė neturinti informacijos, kad Lietuvos pareigūnai susitikinėjo su į JAV sankcijų sąrašą įtrauktos įmonės „Belaruskalij“ atstovais.
Pasak I. Šimonytės, buvo bendrauta su „Belaruskalij“ valdomos bendrovės „Belaruskaja kalinaja kampanija“ (BKK), kuri tuo metu dar nebuvo įtraukta į sankcijų sąrašą, atstovais.
„Susitikimai vyko ne su sankcionuojama įmone, tuo metu ta įmonė nebuvo sankcijų sąraše“, – Seime ketvirtadienį teigė premjerė.
Ji taip pat patvirtino, kad susitikimuose su BKK atstovais dalyvavo užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas: „Šie susitikimai buvo skirti JAV nustatytų sankcijų priežasčių komunikavimui ir buvo derinami su Lietuvos strateginiais partneriais“.
„Galiu patvirtinti, kad užsienio reikalų viceministras nebuvo nei Vyriausybės, nei mano, nei, mano žiniomis, ministro įgaliotas vesti ir, mano žiniomis, nevedė jokių derybų su „Belaruskaja kalinaja kompanija“, – pabrėžė ji.
„E. Meilūnas nei buvo įgaliotas dėl ko nors derėtis, nei derėjosi, nėra jokio pagrindo kalbėti apie kokius nors viceministro pasiektus derybinius susitarimus“, – pridūrė I. Šimonytė.
Į priekaištus, kad apie šį susitikimą nebuvo skelbiama viešoje viceministro darbotvarkėje, Vyriausybės vadovė teigė, kad diplomatinis darbas yra specifinis ir ne visa informacija pateikiama visuomenei.
„Diplomatinis darbas turi savo specifiką, dėl kurios ne visa informacija visuomenei prieinama taip pat operatyviai ir ta pačia apimtimi, kaip informacija apie kitą viešojo administravimo veiklą. Šiuo atveju viceministro darbas buvo susijęs su diplomatine misija, tačiau ne kokiomis nors derybomis Lietuvos vardu, todėl nemanau, kad buvo nusižengta kokiems nors įprastiems diplomatinėje praktikoje standartams“, – tvirtino premjerė.
I. Šimonytė teigė, kad apie pokalbius su BKK atstovais buvo informuota žodžiu.
„Apie vykusius pokalbius su „Belaruskaja kalinaja kampanija“ buvau informuota žodžiu (...) apie pokalbius, kurie vyksta JAV sankcijų taikymo klausimu“, – teigė ji.
I. Šimonytė taip pat patikino, kad jos asmeninio politinio pasitikėjimo tarnautojai arba Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai su BKK atstovais nesusitiko.
„Susitikimuose mano asmeninio politinio pasitikėjimo tarnautojai nedalyvavo ir, mano žiniomis, Vyriausybės kanceliarijos jokie atstovai taip pat nedalyvavo“, – tvirtino premjerė.
I. Šimonytė buvo iškviesta atsakyti į grupės Seimo narių klausimus, susijusius su į JAV sankcijų sąrašą įtrauktos įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzitu per Lietuvą.
Portalas „15min“ skelbė, kad spalio viduryje E. Meilūnas du kartus Vilniuje buvo susitikęs su „Belaruskaja kalinaja kompanija“ atstovais. Susitikimai įvyko pastariesiems derantis su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl krovinių gabenimo sutarties pakeitimo, kuriuo įtvirtinti avansiniai atsiskaitymai už trąšų pervežimą.
Užsienio reikalų ministerija „15min“ teigė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, kad tokie susitikimai vyko.