Anot jo, kalbama apie šimtus tūkstančių litrų trijų didžiųjų gamintojų produkcijos.
„Dabar yra taip: „Švyturio“ turbūt gali tekti grįžti atgal (...) Aštuoni konteineriai, kas būtų apie 150 tūkst. litrų alaus, nepriima deklaracijų dėl to, kad iš Lietuvos. Jau dvi savaites tęsiasi, gali tekti vežtis atgal ar kažkur kitur peradresuoti (...) „Kalnapilio-Tauro“ alus apgręžtas jau seniai, jau keli mėnesiai“, – sakė S. Galadauskas.
Anot jo, „Volfas Engelman“ alus nepriimamas prekybos tinkluose.
„Su „Volfu“ tokia, kad nepriima, atsisako, ten, kur parduodavo anksčiau tinkluose, pasako „ne, daugiau nebus jūsų alaus, nes lietuviškas“, – sakė gildijos prezidentas.
„Distributoriams, kurie tiekia į prekybos tinklus, pasako „lietuviškų prekių nebus, vežkit į Taivaną (...) Nė vieno iš trijų didžiųjų Lietuvos gamintojų, nė vienas nepatenka“, – aiškino jis.
S. Galadauskas pripažino, kad Lietuvos aludariams Kinija nebuvo pati didžiausia eksporto rinka, tačiau yra kita bėda: kaip po Kinijos ribojimų nukreipti eksporto skatinimui Azijoje skirtas lėšas naudinga linkme.
„Laimėjome Europos Komisijos programą eksporto skatinimui į trečiąsias šalis (...) Kinijai – 3 mln. eurų per trejus metus skirta (...) 80 proc. būtų finansuojama iš Europos Sąjungos, tai deja, Kinijoje nėra prasmės įgyvendinti tą programą, ką ten gali skatinti eksportą, jeigu neleidžia parduoti", – aiškino S. Galadauskas.
Programa apimą reklamą, dalyvavimą parodose, degustacijas. Bus prašoma Europos Komisijos, kad būtų galima programas taikyti, pavyzdžiui, Taivane.
„Tikimės ir Užsienio reikalų ministerijos tarpininkavimo. Parengėme raštą", – sakė jis.
Paklaustas, ar yra bėdų su kitomis šalimis, su Rusija, S. Galadauskas sakė, kad ne.
„Kol kas, ačiū Dievui, ne. Bet su Baltarusija turime. Ten gi uždraudė importą bet kokį. Svarbiausia, iš Baltarusijos valstybinių įmonių alus eina į Lietuvą (...) Didelė alaus darykla „Krynica", pilnai 100 proc. valstybės valdoma, ir iš ten eina į Lietuvą alus didžiuliais kiekiais. (...) Ir degtinė eina baltarusiška į Lietuvą", – dėstė pašnekovas.
„Delfi“ primena, kad trečiadienį pasirodė žinia, jog Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai kreipėsi į mūsų šalies Vyriausybę su įspėjimu. Laiške buvo teigiama, kad dėl Kinijos Lietuvai įvestų ribojimų Vokietijos investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, o investuotojams išsikelti. Teigta, kad jokia Lietuvos finansinė pagalba įmonėms nepadės.
Kiek anksčiau rašyta apie tai, kad Vokietijos automobilių dalių milžinę „Continental“ Kinija spaudžia nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų. Buvo teigiama, kad tokie veiksmai esą susiję su Lietuvos ir Kinijos diplomatiniu konfliktu dėl taivaniečių atstovybės Vilniuje.
Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Taip pat suintensyvėjo Kinijos ekonominis spaudimas, Lietuvos įmonėms yra sudaromos kliūtys vykdyti veiklą Kinijos rinkoje. Gruodžio pradžioje Lietuva kurį laiką buvo išbraukta iš Kinijos muitų sistemos, todėl sutriko Lietuvos produkcijos importas į Kiniją. Vėliau nors sistemose Lietuva ir atsirado, verslas pranešė susiduriantis su kitais trikdžiais.
