SRDK nariams pritarus bendru sutarimu, komitetas ketvirtadienį, Seimui balsuojant dėl viso Statybos įstatymo projekto, siūlys jo įsigaliojimo data skelbti kitų metų balandžio 1 d.
J. Varkalys prašė nustatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį, kad verslas galėtų prisitaikyti prie naujojo reguliavimo.
Pasiūlymą liberalas argumentavo tuo, kad jei Socialinių reikalų ir darbo ministerijos (SADM) rengtas ir dar vasarą priimtas įstatymas pradės galioti jau nuo kitų metų pradžios, visi nuo 2022 m. sausio darbus pradėsiantys rangovai pasiruošti naujajai tvarkai rangovai turės tik Kalėdų ir tarpušvenčio dienas.
Jiems, anot J. Varkalio, reikės gauti identifikacinius kodus darbuotojams, įsidiegti technines patikros priemones, apmokyti statybviečių kontrolę vykdančius asmenis ir atlikti kitus darbus.
„Jei įstatymą priimsime dabar ir nuo sausio 1 d. jis įsigalios, nei statybinės organizacijos, nei atskiri statybininkai nespėtų tų kodų gauti nuo sausio 1 d. Nors buvo numatyta, kad bus pereinamasis laikotarpis, kad nevertins, siūlyčiau tą įteisinti įstatymu“, – posėdyje sakė J. Varkalys.
Vasaros viduryje Seimo priimtuose teisės aktuose, kuriuos buvo parengusi ankstesnė Vyriausybė, buvo numatyta sukurti naują Skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo sistemą. Sistemoje buvo planuota kaupti duomenis, susijusius su statybininko ID kodo turėtoju – fiziniu asmeniu, atliekančiu statybos darbus, tiek darbo sutarties pagrindu, tiek vykdant savarankišką veiklą, ir duomenis apie jo darbdavį.
Šiomis pataisomis siekiama mažinti šešėlį statybų sektoriuje – pasinaudodamos statybos darbuotojų identifikavimo informacine sistema, kontroliuojančios institucijos galės atpažinti neskaidriai statybose dirbančius asmenis. Anot pataisų rengėjų, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos sektoriaus priežiūrą vykdančios įstaigos negali tiksliai nustatyti nelegalius darbuotojus samdančių rangovų, kurie dėl to išvengia atsakomybės.
Visgi rudens pabaigoje SADM pateikė siūlymą užuot kūrus naują, tam pritaikyti „Sodros“ informacinę sistemą. Ar priimti šias skubos tvarka teiktas pataisas Seimas apsispręs ketvirtadienį.
SADM skaičiavimais, naujos duomenų bazės kūrimas kainuotų 1,3 mln. eurų, tačiau „Sodros“ sistemai atnaujinti bei QR kodui ir mobiliosioms programėlėms sukurti pakaktų 50 tūkst. eurų. Dar 11 tūkst. eurų pareikalautų Mokesčių mokėtojų registro pritaikymas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, „Sodra“ kaupia ir jau turi visus reikalingus duomenis, o per jos sistemą tokia informacija teikiama ir kontroliuojančioms institucijoms.
Skaidriai dirbančiojo tapatybė būtų tikrinama panašiai kaip galimybių pasas. QR kodą suteiktų „Sodra“ – jos sistemoje, pasak SADM, jau kaupiami visi reikalingi duomenys, per ją informacija teikiama ir kontroliuojančioms institucijoms. Tam ministerija Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) iki 2023 m. planuoja įdarbinti 20 naujų inspektorių.
SADM duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje teisėtai dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimą ir 14 tūkst. – pagal veiklos pažymą. Tai sudaro apie 7 proc. visų socialiniu draudimu apdraustųjų fizinių asmenų Lietuvoje, tačiau statybų sektoriuje užfiksuojama daugiau kaip 50 proc. visų dirbusių nelegaliai (įskaitant nedeklaruotą darbą ar įdarbintus asmenis, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos).
Ministerija skaičiuoja, kad samdydamos darbuotojus neteisėtai bendrovės neapskaito 500–700 mln. eurų pajamų. Tokie asmenys gali būti išnaudojami, neturi darbo sutarčių, nėra užtikrinamos tinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos, nesuteikiama socialinė apsauga, nurodo SADM.
