Įspėjo dėl užsidarymo

Laiškas užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui ir ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei buvo išsiųstas gruodžio 14 dieną, dar prieš paaiškėjant, kad Kinija Lietuvai galimai ruošiasi įvesti ekonomines sankcijas.

„Pastarojo meto įvykiai, lėmę Lietuvos ir Kinijos ekonominių santykių pablogėjimą, mums kelia didelį susirūpinimą. Suprantame, kad tai nėra tik dvišalė Lietuvos ir Kinijos problema. Tikimės, kad Europos Sąjunga, solidarizuodamasi su Lietuva, sugebės įtikinti Kiniją ir toliau laikytis bendros prekybos taisyklių tiek tarp ES ir Kinijos, tiek su Kinija PPO sistemoje.

Norėtųsi, kad visi šios situacijos dalyviai rastų konstruktyvų sprendimą kuo greičiau atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius", - buvo pradedamas laiškas.

Laiške aiškinama, kad su didžiausiomis problemomis susiduria įmonės, užsiimančios substratais ir durpėmis, lazeriais, automobilių detalėmis ir kt. Teigiama, kad nebegalima vykdyti produkcijos plėtros, iš Kinijos gauti gamybai reikalingų detalių, o užbaigtų produktų eksportuoti į Kiniją.

Įspėjama, kad jei nebus rastas sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius, gali tekti uždaryti gamyklas.

„Dėl to kyla abejonių dėl pagrindinio šių įmonių verslo modelio, taigi kai kurios įmonės neturės kito pasirinkimo, kaip nutraukti gamybą Lietuvoje.

Kai kurios įmonės jau jaučia neigiamą poveikį, kitos jo sulauks artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Finansinė pagalba arba finansinės vyriausybės kompensacijos (kaip buvo aptarta susitikimuose su Ekonomikos ministerija) negalės nei atkurti verslo modelio, nei išspręsti tiekimo grandinės ar eksporto problemų.

Savo įmonių narių vardu norėtume dar kartą palinkėti, kad visos suinteresuotos šalys greitai rastų konstruktyvų sprendimą, kaip atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius“, – buvo rašome laiške.

Laišką pasirašė prekybos rūmų vadovai Kęstutis Bagdonavičius ir Florianas Schroderis.

Į Kiniją kreipėsi ir Vokietijos prekybos rūmai

Vokietijos prekybos rūmai Kinijoje taip pat išsiuntė laišką, tik adresuotą Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų ministrui. Su šio laiško turiniu susipažino portalas „Delfi“.

Laiške kreipiantis į Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų ministrą nurodoma, kad Kinijoje yra daugiau nei 5 tūkst. įmonių, kuriose dirba apie 1,1 mln. darbuotojų, prisidedama prie ekonomikos augimo. Laiške dėstoma, kad Vokietijos įmonės prisideda ir prie Kinijos tikslų mažinant taršą.

„Nuo pandemijos pradžios, kompanijos visame pasaulyje susidūrė su įvairiais tiekimo grandinių trukdžiais, kurie turi įtakos jų rezultatams ir vystymuisi. Tiekimo grandinės, ir ypač vokiškų įmonių, yra itin persipynusios. Šiuo metu kritiškai svarbūs produktai ir komponentai Vokietijos įmonių iš Lietuvos negali būti importuoti į Kiniją ar yra nepraleidžiami Kinijos muitinėje. Tai veda į tolesnius sutrikimus tiekimo grandinėje ir tiesiogiai paveikia Vokietijos įmones Kinijoje. Tai taip pat turi neigiamą įtaką Vokietijos verslo partneriams Kinijoje“, – teigiama laiške.

Toliau laiške nurodoma, kad laisva prekyba ir globalizacija prisideda prie visų šalių ekonomikos, leidžia kurti darbo vietas.

„Mes manome, kad tai yra bendras interesas įmonių Vokietijoje, ES ir Kinijoje, kad vyriausybės politinius ir diplomatinius skirtumus išspręstų konstruktyviai. Taip, kad nesutrukdytų prekybinių santykių ir verslo operacijų. Prašome jūsų palaikymo išlaikant tvirtus prekybinius santykius tarp Vokietijos, ES ir Kinijos ir greitų sprendimų, kad būtų išspręstos produktų bei detalių importo problemos iš visos ES į Kiniją, taip pat ir eksportas į ES“, – rašoma laiške.

Armonaitė: kalbamės su investuotojais

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė komentavo, kad ministerija nuolatos bendrauja su investuotojais.

„Ieškome įvairių išeičių, tačiau natūralu, kad tokia ekonominė agresija, kurią šiuo metu taiko Lietuvai Kinija, švelniai tariant, nepadeda.

Antras dalykas, pagrindinis mūsų tikslas yra tas, kad Lietuva išsaugotų savo vietas tose tiekimo grandinėse, ar elektronikos komponentų, ar baldų metalo, visko, kas yra svarbu šiuolaikinei pramonei, ties tuo dirbame.

Yra dabartinis lauželis, kuris užsikūrė dėl Kinijos veiksmų prieš Lietuvą prekybos, tai netrukus paleisime du papildomus apyvartinėms lėšoms instrumentus paskoloms, tai deriname su Europos Komisija. Taip pat netrukus pasileis nedidelė priemonė tiems verslams, kuriems galbūt reikia papildomų lėšų rinkų sertifikavimui ar diversifikavimui.

Mums būtinai reikia ES palaikymo. Šiandien Lietuva, ryt gali būti bet kuri kita šalis“, – sakė ji.

Taip pat ministerija teigė mananti, kad šiuo metu Lietuvai labai svarbu išlaikyti gerą verslo klimatą, dalyvauti tarptautinėse produktų gamybos ir tiekimo grandinėse, išlikti patrauklia šalimi užsienio investicijoms, kurios šiais metais pastebimai didėjo.

„Ministerija rengia naujas pagalbos priemones verslui, derina jas su Europos Komisija ir Finansų ministerija. Tikimės greito šių pagalbos priemonių priėmimo Vyriausybėje. Kasdien bendradarbiaujame su Užsienio reikalų ministerija, kuri koordinuoja Lietuvos užsienio politiką ir santykius su Kinija. Tolesnė kai kurių verslo įmonių situacija taip pat priklausys nuo Europos Komisijos pagalbos Lietuvai ir kaip greitai pavyks rasti būtinus diplomatinius sprendimus“, – buvo teigiama ministerijos komentare.

Verslui planuoja pagalbos priemones

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad Ministrų Kabinete jau yra rengiamos tam tikros pagalbos priemonės verslams, nukentėjusiems dėl Kinijos sukeltų kliūčių ir spaudimo priemonių. Vis dėlto ministrė Pekino grasinimų sankcijomis nesureikšmina, kadangi Lietuvos eksportas į šią valstybę sudaro vos šimtadalį visos užsienyje parduodamos produkcijos, skelbė ELTA.

„Ką mes galime įvertinti šiandien, tai yra mūsų tiesioginis eksportas, kuris į Kiniją sudaro vos 1 proc. viso Lietuvos eksporto ir tokiu atveju poveikis nebūtų ženklus“, – trečiadienį Finansų ministerijos surengtame ekonominės raidos scenarijų pristatyme sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė akcentavo, kad dėl Pekino spaudimo nukentėjusiems verslams jau yra rengiamos valstybės pagalbos priemonės, tokios kaip apyvartinės paskolos, kurias administruos nacionalinė plėtros įstaiga „Invega“. Taip pat G. Skaistė užsiminė, kad yra rengiamos priemonės, leisiančios įmonėms lengviau persiorientuoti į kitas rinkas.

„Drauge su Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengiame tam tikras priemones, kurios galėtų padėti tiesiogiai nuo šios situacijos nukentėjusiems verslams. Tai yra ir apyvartinės paskolos, kurias teiktų „Invega“, tiek ir priemonės, kurios galėtų prisidėti prie rinkų diversifikavimo. Tam bus skirtos papildomos lėšos, kad įmonės galėtų susirasti kitus eksporto taškus“, – tikino ji.

Visgi ministrė pabrėžė, kad būtina vertinti ne tik tiesioginius Kinijos veiksmų padarinius. Lietuva, pasak jos, šiame konflikte neturėtų būti palikta viena. Pasak politikės, Vyriausybės atstovai dėl susiklosčiusios situacijos bendradarbiauja ir su užsienio partneriais.

„Reikia vertinti ir antrinį efektą, kuris galėtų būti dėl neproporcingų Kinijos veiksmų, mūsų nuomone. Kalbame, vertiname tiek su Užsienio reikalų ministerija, tiek su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip minimizuoti galimus antrinius poveikius tiek per pokalbius su užsienio partneriais, Europos Komisija, JAV“, – aiškino G. Skaistė.

ELTA primena, kad Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Taip pat suintensyvėjo Kinijos ekonominis spaudimas, Lietuvos įmonėms yra sudaromos kliūtys vykdyti veiklą Kinijos rinkoje. Gruodžio pradžioje Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitų sistemos, todėl sutriko Lietuvos produkcijos importas į Kiniją.

Prašė nenaudoti komponentų

„Delfi“ primena, kad Lietuvoje yra įsikūrusi Vokietijos automobilių dalių milžinė „Continental“, kurią, kaip buvo teigiama, Kinija spaudžia nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų, penktadienį pranešė „Reuters“.

Buvo teigiama, kad tokie veiksmai esą susiję su Lietuvos ir Kinijos diplomatiniu konfliktu dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje.

„Continental Automotive Lithuania“ atstovė Ieva Koncevičiūtė sako šią informaciją sužinojusi iš spaudos ir jos nekomentuojanti. „Politinių klausimų bendrai korporacijos lygiu nekomentuojame“, – BNS sakė I. Koncevičiūtė.