Už maisto produktus mokėsime vis daugiau: yra, kas iš to galės išlošti

Augančios prekių ir paslaugų kainos akivaizdžios – lapkričio mėnesį infliacija Lietuvoje siekė 9,3 proc. ir buvo viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas, kalbėdamas Delfi TV laidoje „Iš esmės" pabrėžė, kad dabartinės kainos – dar ne pabaiga, o tikrąjį kainų šuolį pamatysime po naujų metų.

Brangsta pieno produktai ir kiauliena

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis pastebėjo, kad ženkliai pabrango ne tik pieno produktai, bet pradėjo augti ir kiaulienos kaina, kuri vos prieš mėnesį buvo nukritusi.

„Žaliavinis pienas labai stipriai sukilo, visa ta pieno grandinė sukilo ir jis brangsta gana stipriai. Kas buvo dar prieš mėnesį, kai buvo kiaulienos perteklius dėl Kinijos atsisakymo – tai ji ne tik, kad nebrango, bet krito – šiuo metu kiauliena jau pradėjo brangti (...) Girdėjau iš kainų ekspertų, kad daržovės, bulvės labai stipriai procentiškai pabrango, bet neužmirškime, kiek jos prieš metus buvo nukritusios – jos buvo labai stipriai nukritusios ir iš tikrųjų ne pabrango, o atsistojo į savo vietą. Dar vienas dalykas Lietuvos atžvilgiu: prisiminkime, kiek metų buvo defliacijos – tikrai ne vieni metai, kur bent jau maisto prekių tikrai buvo defliacija. Vis tiek kaip ta spyruoklė – spaudi, spaudi ir kažkada ji iššauna“, – pabrėžia verslininkas.

Vilniaus universiteto (VU) ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis pastebi, kad visuomenės suvokimas apie infliaciją neretai būna klaidingas.

„Matote, žmonės yra psichologiniai padarai pilni pykčio, dažnai pagrįstai. Kartais visas diskursas susiveda į kalafioro kainas. Žmonės turi psichologinį polinkį sureikšminti tam tikrų prekių kainas ir ekstrapoliuoti iš tų prekių kainų į bendrą infliacijos suvokimą. Tai kavos puodukas pabrango, tai dar kažkas, bet žmonės ignoruoja prekes, kurios nebrangsta arba pinga, nes jiems jos neužkliūva, jiems akis užkliūva už kažkokio kalafioro“, – pastebi ekonomistas.