Tai antradienį nutarė parlamentarai, po pateikimo pritarę Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms ir jį lydintiems dokumentų projektams, kuriuos inicijavo Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis.
Už projektą po pateikimo balsavo 112 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai. Dėl siūlomo teisinio reguliavimo Seimas nutarė paprašyti Vyriausybės išvados.
Projektas numato, kad į rinką draudžiama tiekti „po naudojimo ant odos, plaukų, gleivinių, dantų nuplaunamus, skalaujamus ar išspjaunamus kosmetikos gaminius, turinčius mikroplastikų, kurie buvo pridėti siekiant valymo, šveitimo ar estetinio efekto“.
Šis draudimas nebūtų taikomas kosmetikos gaminiams, kuriuose yra gamtinių polimerų. Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija galės taikyti išimtis kosmetikos gaminiams, kuriuose yra dalelių, susidedančių tik iš gamtinių polimerų ir polimerų, kurie skaidosi į monomerus vandens aplinkoje ir nekelia pavojaus vandens organizmams.
Įstatymo pataisomis siūloma numatyti juridinių asmenų atsakomybę už kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, tiekimą Lietuvos vidaus rinkai.
Tai užtrauktų baudą nuo 700 iki 1400 eurų. Šis pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
Pasak K. Adomaičio, įstatymų pakeitimų projektais siekiama sureguliuoti mikroplastikų naudojimą kosmetikos gaminiuose ir taip sumažinti jų daromą neigiamą poveikį aplinkai. Įstatyme siūloma apibrėžti, kad „mikroplastikas – kietoji plastiko dalelė, netirpi vandenyje ir ne didesnė kaip 5 mm“.
Mikroplastikai naudojami dalyje higienos produktų, kurie turi smulkių dalelių, atliekančių šveitimo arba estetinę funkciją – šveitikliuose, blizgučiuose.
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
