Tiesa, konkretūs pasiūlymai aptarti jau tik uždaru formatu. „Priežastys slypi pačioje gamyboje – gamyklos „Neman“ veikloje. Čia reikėtų konceptualesnių sprendimų“, – prieš tai dar pridūrė V. Vitkauskas.

Tuo metu posėdyje taip pat dalyvavę Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas papasakojo, kaip jiems sekasi kovoti su baltarusiškų cigarečių kontrabanda.

„Mūsų planas yra rentgeno aparatus atnaujinti, o ten kur jų nėra – įsigyti“, – sakė jis.

Savo ruožtu Finansų ministerijos kancleris Remigijus Skilandis nurodė, kad dviejose problematiškiausiose vietose – Kenos ir Stasylų geležinkelio punktuose – rentgenai turėtų atsirasti 2022 metų pabaigoje.

„Dėl to deramasi su Europos Komisija, tik problema su geležinkeliais, nes ten dar reikia papildomą infrastruktūrą įrengti“, – sakė jis.

Finansuoja režimą

Kaip pristatė posėdžiui pirmininkavęs Laurynas Kasčiūnas, Baltarusijoje pagaminamų ir suvartojamų cigarečių skirtumas kelia klausimų.

„Visą laiką kyla klausimas, kur tas perviršis keliauja. Keliauja, matyt, neaplenkdamas Lietuvos ir Lenkijos, netgi Rusijos ar Latvijos. Tai ir geopolitinis dalykas, savotiškas režimo finansavimas. Tų produktų patekimas į Lietuvos teritoriją yra nauda režimui išlaikyti“, – pastebėjo jis.

Laurynas Kasčiūnas
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Kaip žinia, Gardine įsikūręs tabako fabrikas priklauso valstybei, o jį valdo Aliaksandro Lukašenkos „pinigine“ vadinamas oligarchas Aliaksejus Aleksinas.

D. Žvironas pasakojo, kad Lietuvoje su kontrabanda kovoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

„Muitinė sulaiko daugiausiai cigarečių (86 proc.), palyginimui policijai tenka 4 proc., sienos apsaugos tarnybai 10 proc., VMI 1 proc., o FNTT šiemet jų nesulaikė. Sulaikome 80 proc. kontrabandos ant sienos. Tikrai šis skaičius didelis, pernai sulaikėme apie 59 proc.. Reiškia, šiemet dirbame efektyviau.

Šalies viduje turime apie 15 proc. viso kiekio, 5 proc. prie sienos su Rusija, bet šiai dienai galime pasidžiaugti, kad tai yra vienetiniai atvejai. Tuo metu „Nielsen“ tuščių pakelių tyrimas rodo, kad iš esmės tas pats kiekis nelegalių rūkalų (apie 20 proc.) sukasi jau eilę metų. To skaičiaus nesumažiname“, – pasakojo jis.

Muitinės vadovas dėstė, kad cigaretės per Lietuvą tranzitu vežamos „norime to ar nenorime“.

„Didžioji dalis cigarečių – 84 proc. – yra iš Baltarusijos“, – pridūrė jis.

Rentgeno aparatai

D. Žvironas dėstė, kad pagal Muitinės departamento planą, jų turimi rentgeno aparatai turi būti atnaujinti, o ten kur jų nėra – įsigyti.

„Kitąmet turėsime rentgeno aparatą Kenoje. Taip pat mūsų jautrus punktas yra Stasylų, kur planuojama 2023 metais turėti, kadangi kitais metais pradėsime pirkimus, gavę Europos Sąjungos finansavimą. Taigi, rezultatas bus kaip ir pasiektas.

Vakarų sienoje rentgenus, kur reikia, turime. Tačiau ten su ES finansavimu planuojama atnaujinti iki 2027 metų rentgenus“, – sakė jis.

Pasak pranešėjo, situacija sudėtingiausia geležinkelio transportu gabenamų cigarečių srityje.

„Čia sudėtinga situacija, nes neturime nė vieno rentgeno. Tikrai įdedame daug fizinio darbo, pastangų tikrindami krovinius. Rezultatas neblogas – 2021 metais buvo 24 sulaikymų atvejai, sulaikyta 16,7 mln. cigarečių už 2,96 mln. eurų“, – sakė jis.

Palyginimui, 2014 metais buvo 1 sulaikymas, 2015 metais – 3, 2016 – 1, 2017 – 5, 2018 – 7, 2019 – 2, o 2020 metais – 8.

Foto: MKT

„Klasikinis slėpimo būdas yra birūs kroviniai: trąšos, skalda, mediena“, – pasakojo D. Žvironas.

Svarbu pastebėti, kad oficialiai Baltarusija cigarečių į Lietuvą neimportuoja, nėra duomenų apie importą ir į kitas ES valstybes.

„Kol neturime rentgeno, darbas yra kruopštus, bet rezultatas pasiekiamas, nors kaštai yra didesni.

Silpniausia grandis yra rentgeno aparatai. Dėl vieno „Lietuvos geležinkeliai“ jau turi rangovą, pradės infrastruktūros įrengimo darbus. Tikimės, kad rentgenas bus sumontuotas kaip ir planuota kitų metų trečią ketvirtį. Dėl visų kitų rentgenų teiksime paraiškas sausį Europos Komisijai.

Tikrai nėra malonu, kad tai nesisprendžia greitai“, – kalbėjo muitinės vadovas.

Atrodo keistai

Seimo NSGK nariai „Delfi“ pasakojo, kad uždarame formate buvo aptarti taktiniai kovos su kontrabanda dalykai, planuojami veiksmai.

„Natūralu, kad jie neturėtų būti viešai dėstomi“, – paaiškino vienas jų.

Saulius Skvernelis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Savo ruožtu Saulius Skvernelis pastebėjo, jog klausimas dėl sankcijų „Neman“ yra kur kas paprastesnis ir lengvesnis nei dėl „Belaruskalij“.

„Ta produkcija iš esmės keliauja kaip kontrabanda ir didžioji jos dalis eina į Vakarų Europą, ne Lietuvoje ar Baltijos valstybėse lieka.

Tai tokį sprendimą, vėlgi, Europos Komisijos rėmuose vertėtų svarstyti ir ieškoti jo. Manau, palaikymas būtų. Tai tikrai yra vienas nelegalios ekonomikos šaltinių, kuris nėra apskaitomas nei pačioje Baltarusijoje, neaišku, kokiems juodiems darbams eina tie pinigai“, – sakė jis.

Andrius Mazuronis taip pat ragino spręsti šį klausimą.

„Iš Lietuvos pusės irgi – tie rentgenai geležinkeliais vežamo transporto tai veikiantys, tai neveikiantys. Tie žmonės prie rentgenų sėdintys kartais norintys pamatyti, kartais nenorintys.

Supratau tiek iš muitinės atstovų, tiek iš politinio lygio vadovybės, kad šitam klausimui teikiamas prioritetas. Iš tiesų dabar bus bandoma smarkiai rimčiau žiūrėti į tą problemą, nei kad buvo iki šiol“, – sakė jis.

Tuo metu Raimundas Lopata stebėjosi, kodėl šis klausimas per tiek laiko vis dar nėra išspręstas.

„Kontrabandinės cigaretės juda ne tik per trąšas, bet ir vagonuose kuriais vežamos durpės, skiedros ir t. t. Tai stebime praktiškai nuo 2007 metų – tiek metų praėjo, o situacija nesikeičia. Ji tik blogėja, turint omenyje, kad režimas pastatė dar kelis naujus fabrikus.

Tai didžioji dalis keliauja per mus. Aš nesuprantu, kaip taip vyksta. Kaip su tais rentgeno aparatais, kaip juos perka tiek metų, kad mes nesugebame to padaryti. Yra elementaresnių sprendimų, tai – patikros, video kameros ir pan. Kartais kyla įtarimų, kad tame dalyvauja ne tik baltarusiai. Čia yra problema. Dabar viskas priklauso nuo vadinamųjų specialiųjų tarnybų“, – sakė jis.

Kaip skelbta, skaičiuojama, kad Lietuvoje kontrabandinių cigarečių pirkėjai Baltarusijos režimui ir nusikalstamoms struktūroms sumoka apie 100 mln. eurų per metus. Populiariausi nelegaliai parduodami „produktai“: Gardine gamintos cigaretės „NZ“, „Minsk“ ir „Fest“.

Agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, 2020 metais iš Baltarusijos į Lietuvą daugiausiai buvo importuota transporto paslaugų – 85 proc. arba 395 mln. eurų (3-a didžiausia importo tiekėja), kelionių – 7,0 proc. arba 32 mln. eurų (3-a didžiausia importo tiekėja), telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų – 2,9 proc. arba 13 mln. eurų (11-a didžiausia importo tiekėja), kitų verslo paslaugų – 2,4 proc. arba 11 mln. eurų (22-a didžiausia importo tiekėja), asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugų – 1,5 proc. arba 7,2 mln. eurų (1-a didžiausia importo tiekėja).

Per 2020 metus paslaugų importo vertė iš Baltarusijos sumažėjo 32 proc. iki 465 mln. eurų.

Kaip rašoma rugpjūčio 9 dienos JAV Iždo departamento pranešime apie sankcijas, Gardino cigarečių fabrikas „Neman“ yra pagrindinis nelegalių ES tiekiamų cigarečių šaltinis. Nurodoma, kad JAV fiziniams ir juridiniams asmenims yra uždrausta prekiauti ir pirkti ar parduoti paslaugas šiai įmonei.