„Sprendimą investuoti padiktavo Europos žaliasis kursas, kasmet didėjantys užauginamų Lietuvoje rapsų kiekiai ir mūsų siekis gaminti didesnės pridėtinės vertės produkciją. Matome, kaip auga pašarams skirtų koncentruotų baltymų paklausa Lietuvoje bei kitose ES šalyse, didėja ir biodegalų poreikis.

Modernizavę gamyklą, galėsime perdirbti 500 tūkst. tonų aliejinių sėklų ir vystysime žiedinę ekonomiką; pati gamykla bus energetiškai efektyvesnė ir mažins anglies dvideginio pėdsaką. O svarbiausia, kad bus eliminuota galimybė susidaryti juntamiems kvapams prie gyvenamųjų rajonų, taigi atliepsime kaimyninių bendruomenių lūkesčius,“ – sako „Mestilla“ generalinis direktorius Arūnas Zubas.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas teigia visiškai palaikantis šį projektą.

„Projektas iš esmės bus rekonstrukcija, kurios metu bus uždaroma dalis senųjų gamybos linijų ir atidaromos naujos. Projektas bus modernesnis, kokybiškesnis ir labiau atliepiantis bendruomenių bei kaimynystės poreikius“, – sako E. Kiudulas.

„Lietuvoje kasmet didėja užauginamų rapsų kiekiai, ši kultūra ne tik ekonomiškai patraukli ūkininkams, tačiau dėl savo savybių ypač naudinga dirvožemiui, sėjomainai, ekosistemai ir mažina bendrą trąšų poreikį dirvožemiui bei paskesnėms auginamoms kultūroms. Todėl labai svarbu ir sveikintina, kad kuo daugiau Lietuvoje užaugintų rapsų bus perdirbama vietoje, kuriama pridėtinė vertė, nes tai ir papildomos pajamos, ir darbo vietos visoje tiekimo grandinėje, taip pat papildomos pajamos Lietuvos biudžetui.

Be to, išvengiama ilgų logistikos grandinių, todėl šitaip prisidedama prie taršos mažinimo ir aplinkosaugos gerinimo. Vykdant giluminį rapsų perdirbimą bus pagaminami inovatyvūs, baltyminiai produktai, kurių iki šiol Baltijos šalyse nebuvo gaminama, kurie ypač patrauklūs ir paklausūs nūdienos bei ateities maisto produktų ir pašarų pramonėje. O pažangių biodegalų gamyba padės pasiekti transporto taršos mažinimo, atsinaujinančios energijos direktyvos bei žiedinės ekonomikos keliamus tikslus“, – teigia Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.

„Mestilla“ kartu su projektavimo kompanija „Sweco Lietuva“ dar šių metų gruodį planuoja pradėti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą.

„Mestilla“ gamykla Klaipėdos LEZ veikia nuo 2007 metų. Pagrindinė bendrovės produkcija yra biodyzelinas (riebiųjų rūgščių metilo esteris) ir baltyminiai pašarai iš rapsų sėklų. Įmonė, kartu su aptarnaujančiomis ir paslaugas įmonei teikiančiomis bendrovėmis, tiesiogiai sukuria apie 120 darbo vietų. 2020-2021 m. sezono bendrovės pajamos siekė 148,5 mln. Eur. Produkciją įmonė realizuoja vietos rinkoje bei eksportuoja į aplinkines ES rinkas.