– Susisiekimo ministerija praėjusią savaitę pasiūlė įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams, kas uždraustų ir „Belaruskalij“ trąšų tranzitą, tačiau toks įstatymo projektas susilaukė nemažai kritikos. Ar jis bus koreguojamas? Kas dabar yra Užsienio reikalų ministerijos planuose?
– Turėti nacionalinį ekonominių sankcijų instrumentą būtų svarbu, turint omeny tokius procesus, kurie dabar vyksta Lietuvos pašonėje. Iki šiol tokių instrumentų nėra buvę, nes esamas ekonominių sankcijų įstatymas kalba tik apie sankcijų įgyvendinimą, bet teisinio instrumento, kalbant apie jų kūrimą, nėra.
Be abejo, didžioji dilema yra ta, kad kadangi mūsų prekybos politika yra bendra Europos Sąjungos (ES) politika, tai ekonominės ribojamosios priemonės yra ES kompetencijoje.
Galimas daiktas, galbūt, pavyktų rasti tam tikrą erdvę taikyti nacionalines ribojamąsias priemones, kai iškyla grėsmė nacionaliniam saugumui. Bet, vėlgi, tai taip pat turėtų būti suderinta su Europos Komisija (EK). Bet kokiu atveju, norint teikti raštingą ir pagrįstą įstatymą, kuris negalėtų būti EK traktuojamas, kaip bendrosios prekybos taisyklių pažeidimas, turint jo tekstą, reikėtų konsultuotis su EK.
Dabar einama ta linkme, kad darbo grupėje bus kuriamas įstatymo projektas, būtent, kaip galima labiau atsižvelgiant į EK reikalavimus, ir tuomet turint tą tekstą konsultuojamasi su EK dėl galimybės jį taikyti nesulaukiant pažeidimo procedūros.
Bet tai yra ilgas procesas. Jau pats konsultavimasis su EK, kaip suprantate, yra ilgalaikis procesas. Jie turi paruošti teisinę nuomonę. Taigi tai nėra tas įrankis, kuriuo galima operatyviai reaguoti į aktualijas.
– Ar tai reiškia, kad mūsų šalies nacionalinės sankcijos Baltarusijai, kol Lietuva nesusiderina su EK, paskelbtos ir negali būti? O minėjote, kad derinimasis gali labai užtrukti.
– Galbūt gali būti kitų sprendimo būdų, kurie išeina už sankcijų politikos ribų, kurie užkardo prieigą prie rinkos, prie naudojimosi infrastruktūra ir t.t., bet aš kol kas nesiryžčiau apie tokius sprendimus spekuliuoti, bet jie būtų greitesni.
Matote, šioje vietoje yra sankcijų politika, ir yra kiti sprendimo būdai, kurie nebūtinai susiję su sankcijomis.
– Ruoštame įstatymo projekte numatyta, kad gali būti stabdomas ir kitų prekių importas iš Baltarusijos. Kodėl buvo nuspręsta išvis įtraukti tokį punktą? Ar yra konkrečių planų dėl kitų importo prekių judėjimo, ne trąšų, uždraudimo?
– Man būtų sunku komentuoti, nes ne iš mūsų ministerijos šis įstatymo projektas išėjo. Bet kadangi koordinuoju sankcijų politiką, noriu pasakyti porą dalykų.
Sankcijų politika visą laiką turi labai aiškiai ir tiksliai apibrėžtus sankcijų objektus arba sektorius. Gali būti sankcionuojami fiziniai, juridiniai asmenys arba atskiri ekonomikos sektoriai.
Antras dalykas, sankcijos nėra savitikslės ar kažkokio baudžiamojo poveikio, kad jūs man nepatinkate ir mes jus sankcionuosime. Jos yra skirtos keisti valstybių elgesį, todėl tokio, kaip visuotinio užkardymo praktika, kad iš kažkokios valstybės niekas negalės patekti, demokratinių valstybių praktikoje taikoma nėra.
Šiuo atveju aš, sakyčiau, kad mažai tikėtina, kad Lietuva imtųsi tokių priemonių, kaip uždrausti visuotinį importą, tranzitą per šalį. Sankcijų tikslas yra nubausti tuos asmenis, kurie gauna pelną iš tam tikrų sričių, tiksliau, pakeisti elgesį tų asmenų, kurie yra atsakingi už represijų ar agresyvios veiklos vykdymą sankcionuojant juridinius asmenis, kurie yra tų agresijos ar agresijų vykdymo pasipelnymo šaltinis. Kitaip tariant, tikslas nėra „užbaninti“ šalį, kaip tokią.
– Vis tik, apie kokias įmones galėtume kalbėti, kurioms būtų tikimybė sulaukti sankcijų?
– Mes einame ir į sektorinių sankcijų peržiūrą, ir į 6-ąjį sankcijų paketą. Kadangi „Belaruskalij“ jau yra pasirodęs viešojoje erdvėje, mes sieksime, kad įmonė būtų įtrauktą į 6-ąjį (ES-red.) sankcijų paketą ir, kad sektorinių sankcijų peržiūroje būtų išplėsta tais kodais tų trąšų, kurie sudaro didžiumą „Belaruskalij“ eksporto.
Kalbėti apie kitus subjektus, kurie nėra linksniuojami viešoje erdvėje, negalime, kol jie nėra paskelbti politiniame lygyje. Užsiminti galiu tiek, kad kruopščiai analizuojame, kur kokių subjektų ir šakų sankcijos tiksliausiai paveiktų patį režimą.
– Dėl galimo Baltarusijos krovinių tranzito uždraudimo Lietuvoje sureagavo ir Rusija, kuri išreiškė susirūpinimą. Kaip jūs vertinate tokį pasisakymą?
– Dabar labai sunku vertinti Rusijos pareiškimus, nes, viena vertus, matome labai agresyvią retoriką, galime matyti ir kaip tam tikrų priekabių ieškojimą, kurio Maskva ieško, kad toliau galėtų pagrįsti savo eskalaciją ir agresiją Ukrainos ir NATO šalių atžvilgiu.
Bet jeigu būtume optimistai, tai galėtume matyti, kaip tam tikrą susirūpinimą Kaliningrado tranzitu.
– Kokie tolimesni žingsniai dabar laukia dėl sankcijų įgyvendinimo? Dar kartelį, kas tiksliai bus daroma su Susisiekimo ministerijos rengtu įstatymo projektu?
– Sutarimas tas, kad Susisiekimo ministerijos rengtu įstatymo pagrindu reikia parengti patobulintiną variantą, kuris atsižvelgtų į Europos teisės taikomus ribojimus nacionalinei kompetencijai pritaikyti ekonomines sankcijas ir tuomet, parengus naują variantą, kreiptis į EK vertinimo, kiek jis būtų priimtinas ES teisės požiūriu. Tai būtų nacionalinis sankcijų instrumentas.
Labai svarbu suprasti, kad dabar egzistuojantis teisinis mechanizmas yra toks, kad valstybės turi galimybę taikyti tik tai vizų apribojimus, tai yra uždrausti įvažiuoti arba paskelbti persona non grata.
2017 m. buvo kreiptasi rengiant Magnickio įstatymą, buvo parengtas projektas, kuriame buvo numatyta tokia sankcija, kaip sankcionuotų asmenų lėšų įšaldymas. Tada EK davė labai griežtą išvadą, kad net ir tokia nedidelė, palyginti, ekonominio poveikio priemonė nepriklauso nacionalinės valstybės kompetencijai. Kitaip tariant, valstybės narės gali taikyti tik vizų apribojimus, o visos ekonominės sankcijos taikomos tik ES lygiu.
Tai, kad Lietuva galėtų uždrausti tranzitą, turi sutikti ES ir, kita vertus, mes bandome ištirti tą galimybę, kad esant grėsmei nacionaliniam saugumui, galėtų būti taikomos tam tikros nacionalinio lygio ekonominės sankcijos. <...>
Sankcijų derinimas su EK yra mėnesių klausimas.
