„Vilkyškių pieninės vadovas“: penkių metų įdirbis nuėjo perniek
Vienas iš „Vilkyškių pieninės“ įkūrėjų, Baltijos šalių pieno perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos vadovas Gintaras Bertašius „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ pabrėžė, kad Kinija išties buvo svarbi įmonei rinka. Patekti į ją buvo itin sudėtinga, įdėta daug darbo, o gautas pelnas leido didinti atlyginimus.
„Mes eksportavome ne tiek daug. Praeitais metais, kad įsivaizduotume, per visus metus apie 2 tūkst. tonų eksportavome, jau šiemet per pirmą pusmetį eksportavome 2 tūkst. tonų, o per antrą – nulį. Kai tuo tarpu mes gaminame apie 70 tūkst. įvairiausių produktų per metus. Tai kaip žiūri lyg ir nedidelis kiekis, bet ta rinka buvo be galo įdomi.
Iš tikrųjų tik pradėjome, nors penketą metų dirbame, pirmoji mūsų siunta 2017 metų sausio mėnesį išplaukė. Tai visgi yra pusantro milijardo rinka. Tikrai rinka pajėgi mokėti. Rinka mums buvo netgi pelningesnė už tam tikras kryptis. Tai aišku, kai turi tokią rinką tu gali daugiau mokėti darbuotojams, gali mokėti pieno tiekėjams, kitaip sakant – esi konkurencingesnis. Tai viena, mums ta rinka buvo svarbi“, – sako „Vilvi Group“ generalinis direktorius.
Anot G. Bertašiaus, šioje situacijoje itin blogai yra tai, kad nėra politikos tęstinumo. Būtent paskatinti ankstesnės Vyriausybės, įmonė skyrė nemažai žmogiškųjų ir finansinių resursų, kad prasibrautų į Kinijos rinką.
„Butkevičiaus Vyriausybė 2014-2016 metais pakankamai įdėjo daug pastangų ir agitavo verslą eiti į Kiniją, ypatingai tuo metu maisto pramonę, tai mes tą ir padarėme. Ir šiandien yra penki metai, bet visas įdirbis, visi resursai nuėjo perniek. Aišku, mes nukreipėme savo produktus į kitas šalis. Daugiau nei į 60 šalių eksportuojame. Bet ta rinka, kai visas pasaulis nori eksportuoti į Kiniją ir tai buvo irgi nelengvas atėjimas, nes maisto pramonė turi įvairiausių apribojimų, leidimus turi gauti, mums neina per kitas šalis eksportuoti, kaip galbūt kitas prekes. Taigi tai yra svarbu, labai liūdna ir gaila“, – kalbėjo verslininkas.
Priminus, kad iš politikų buvo girdėti siūlymas vietoje Kinijos ieškoti naujų rinkų, žengti į Taivaną, G. Bertašius atsakė, kad jie jau yra šioje rinkoje, bet tai neatperka patirtų praradimų.
„Mes lyginame 23 mln. su 1,5 mlrd. Tai neadekvatu. Iš kitos pusės, mes tame pačiame Taivane esame jau irgi apie penketą metų ir dirbame. Aišku, tie kiekiai ten yra vienas kitas konteineris į mėnesį, ir tiek ir tos rinkos. Mes, kaip verslas, nežinome, kada kokia nors būsima Vyriausybė, jeigu nebus tęstinumo ir aiškios politikos, kada kokią šalį vėl uždarys. Nes mes esame ir Afrikoje, ir Pietų Amerikoje, esame ir Azijos kitose šalyse. Praktiškai visame pasaulyje. Tai yra tai liūdniausia, kai verslas nežino ilgalaikio požiūrio ritmo, kaip kas čia gali kokia Vyriausybė atėjusi ką pasakyti ir turėti kitokią nuomonę“, – teigė G. Bertašius.
Paklaustas apie tai, kaip Kinijos partneriai nutraukė su „Vilvi group“ sutartis, verslininkas nurodė, kad sutartys nėra nutrauktos, o viskas daroma rafinuotai.
„Kinai niekada nepasako ne. Mes turėjome ir vis dar turime ilgalaikes sutartis, bet kiekvieną mėnesį yra užsakomi tam tikri kiekiai. Tiesiog nebeturime užsakymų. Aišku, kai kurie mūsų partneriai prasitarė, kad nenorime turėti problemų ir panašiai. Kaip ir minėjau, matyt, Kinijos valdžia daro tai rafinuotai. Kai muitinės sistemoje neliko Lietuvos, bet ji atsirado, kaip ir kiti dalyviai mini, kad atsiras kitų problemų. Tai tiesiog mes ir šiandien ypatingai ir nesistengiame, kad mūsų produktai važiuotų, nes paskutiniai išsimuitino rugpjūčio-rugsėjo mėnesį konteineriai, tai jau buvo atitinkamai žymiai daugiau klausimų nei paprastai. Taip ir labai kažkaip lengvai nutrūko, bet mes visi viena ir kita pusė suprantame dėl ko ir kaip“, – atviravo G. Bertašius.
Pašnekovo teigimu kiti Baltijos šalių pieno perdirbėjai ir eksportuotojai su tokiomis problemomis nesusiduria, tai – išskirtinai Lietuvos įmonių problema.
Jis paminėjo, kad nors „Vilvi group“ turi įmonę Latvijoje, eksportuojant maisto produktus reikia gauti specialius leidimus, o iš Lietuvos eksportuoti produktai buvo kitokie nei gaminama Latvijoje, tad padidinti produktų gabenimą iš Latvijos į Kiniją neįmanoma.
„Konkrečiai kiekviena įmonė turi atitinkamiems produktams leidimus, jie yra markiruojami, kontroliuojami, taip kad mes ilgam laikui išbraukėme galvoje šią šalį“, – pridūrė jis.
Verslas registruojasi kitose šalyse, ieško tarpininkų
Lietuvos–Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius Rokas Radvilavičius teigė, kad iš importuotojų kol kas girdimi pavieniai atvejai dėl atšaukiamų užsakymų ar nutraukiamų sutarčių.
„Problemos daugiausia susijusios su apmokėjimais, pavedimais tarp bankų, kai reikia pinigus vesti į Lietuvos sąskaitas arba iš Lietuvos sąskaitų į Kiniją. Viskas, kas susiję su Lietuva trunka ilgiau ir sudėtingiau, ir randamos kažkokios priežastys, kaip sustabdyti arba prailginti tuos užsakymus ir panašiai.
Iš pradžių buvo, kad išnyko muitinės sistemoje, po to atsirado, bet tada atsirado finansų sistemoje trukdžiai. Tikrai bus logistikos sistemoje trukdžių. Jau gauti signalai ir oficialiai paskelbta, kad traukinys Kinija-Kaliningradas nesustos Lietuvoje“, – kylančias verslui problemas mini R. Radvilavičius.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys bei Eksporto klubo pirmininkas Kęstutis Černeckas pasakoja, kad eksporto srityje situacija radikaliai pasikeitė nuo rugpjūčio mėnesio. Eksportuotojai negavo užsakymų, sutartys buvo atšaukiamos.
„Tokiu atveju beliko verslui viena dalis – paimti ir pakeisti siuntėjo šalį. Tai yra verslininkų, kurie tą jau yra padarę ir iškėlę verslus arba į Estiją, arba į kaimyninę Latviją, atsidarė PVM mokėtojų kodus ir jie toliau eksportuoja ta pačią produkciją sėkmingai. Tik kas yra, kad jų sąnaudos pakilo dėl pačios logistikos.
Importo srityje tai yra pavieniai atvejai. Tai dažniausiai daugiau susiję su aukštesnės vertės ar aukštesnių technologijų prekėmis, kur valstybinės įmonės blokuoja tam tikrus užsakymus, bet lygiai taip pat daugiau tai liečia ne smulkų ir vidutinį verslą, bet daugiau liečia stambiąsias pramonės šakas, kurios turi tarptautinius ofisus kitose šalyse ir tas pačias prekes jie vis tiek gauna, tik tas ratas logistikos tampa ilgesnis ir kaštų prasme jis išauga dėl logistikos išlaidų.
Ženklų iš tikrųjų yra, ir gana nemalonių. Prancūzų tekstilės eksportuotojai į Kiniją gavo ženklų, kuriems buvo nurodoma pakeisti Lietuvos tiekėjus, kad jų gaminamai produkcijai nebūtų naudojama Lietuvos pramonės šaka. Šitas dalykas nemalonus, jis naujas reiškinys šioje diplomatinio eskalavimo situacijoje, jau verslas pats ieško sprendimų kaip tą dalyką išspręsti“, – apie situaciją pasakoja K. Černeckas.
R. Radvilavičius pridūrė, kad gali būti, jog Lietuvos verslai masiškai kelsis į Latviją, naudosis šios šalies uostais arba Gdansko uostu.
„Subtiliai kinai elgiasi. Jie oficialiai jokių sankcijų nėra paskelbę, viskas vyksta užveržimo-atleidimo principu. Vienur užveržia, kitur atleidžia. Gali būti, kad pilnai bus atleista, kad verslas jau pajustų kvėpavimą įgautų. Paskui vėl bus užveržimas. Ta prasme, kad daroma viskas, kad verslas reaguotų ir žinutę duotų ten, kur reikia, kad pasakytų, kaip jiems rūpi.
Tai daugiau netikrumo jausmas, kaip verslas gali ilgalaikę perspektyvą prekybos planuoti, kai nežino, ar pavyks išmuitinti ar ne prekę. Tai tiesiog yra daug saugiau, jei vis dar apsimoka, steigti įmones ir prekiauti per trečias šalis, o jei neapsimoka, tai sustabdyti prekybą kol kas. Gaila, nes rinka didžiulė“, – laidoje kalbėjo R. Radvilavičius.
Prisidės prie kainų augimo
K. Černeckas pabrėžė, kad šiuo metu niekas atvirai nekalba apie dar ateinančias problemas, tai yra kainų didėjimą.
„Kainų augimas toliau tęsis, jei ta situacija nebus sprendžiama vienaip ar kitaip. Reikia pripažinti, kad niekas nešneka apie tai, kad kainų augimas dalinai prisideda ir prie infliacijos, kurią šiandien turime. Ir prie to biudžeto deficito, kurį irgi turime. Biudžeto deficito neišspręsime nei taršos mokesčio atsiradimu, nei NT mokesčio atsiradimu. Skylė yra kur kas didesnė. Vyriausybė turės ieškoti sprendimų, kaip šį dalyką išspręsti.
Kas liečia patį verslą, reikia truputėlį pasižiūrėti tą naratyvą iš mūsų valdančiųjų koks jis buvo nuo rugpjūčio mėnesio ir kaip migravo iki šių dienų. Palyginus Europos Sąjungos eksportą į pačią Kiniją ir Lietuvos eksportą į pačią Kiniją, per pastaruosius metus lietuviai eksportavo 14 proc. daugiau. Reiškia tą santykį, palyginus su bendra ES eksporto dalimi, tai pokytis yra 7 kartus didesnis. Iš skaičių matome tą situaciją, bet iš tikrųjų verslas dar nebuvo panaudojęs viso potencialo bendradarbiaujant su Kinija ir tas pats eksportas, kuris sudarė 315 mln. eurų, tai nėra galutinis piko taške pasiektas rezultatas, kurį būtų buvę galima išvystyti per sekančius bendradarbiavimo metus.
Vertinant, kad 442 mlrd. eurų importo prekių iš Kinijos pasiekia Europos Sąjungą, tai jeigu importuoti tektų sunkiau Lietuvoje tai nereiškia, kad Lietuva neturės tų prekių. Jos ateis iš kitų ES šalių, tik ateis kitomis kainomis ir vėl vartotojai mokės didesnę kainą. Lygiai tas pats Lietuvos importuotojui. Jis įsteigs importo padalinius tose pačiose kaimyninėse šalyse ir tieks tas pačias prekes, nes priešingu atveju tai būtų verslo atėmimas“, – kodėl didės kainos vartotojams aiškina pašnekovas.
Siūlo Vyriausybei pripažinti padarytą klaidą
„Aš manau, jeigu dabar atsiranda Vyriausybėje toks naratyvas, kad situaciją su „Belaruskalij“ galima pripažinti klaida, tai labai atvirai iš Vyriausybės būtų galima pripažinti, kad Taivano projektas irgi yra klaida“, – tvirtina Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys K. Černeckas ir teigia, kad Lietuvos politikai užsižaidė geopolitinėse lenktynėse ir pastatė ne ant to žirgo.
Jis siūlo atkreipti dėmesį į kitų ES šalių veiksmus. Anot jo, ES eksportas į Taivaną per pastaruosius metus sumažėjo 1 mlrd. eurų. Tai reiškia tendencija yra, kad visos kitos ES šalys eksportuoja mažiau.
„Kur yra tas Kalėdinis stebuklas, kad Taivanas iš Lietuvos pirks daugiau? Tai nevykęs projektas ir jis nebus įgyvendintas. Man keista, kai Matas Maldeikis paskutiniu savo interviu pasakoja tokius dalykus, kad viskas priklauso nuo mūsų ir mums norint dirbti su Taivanu reikia renovuoti švietimo sistemą. Tai gal pirma renovuokime, o tada darykime žingsnius. Tai apskritai nesiskaitymas su verslu ir nepagarba ne tik verslui, bet ir Lietuvos žmonėms“, – teigė K. Černeckas.
Jo nuomone, laikas parodys, ar tai buvo esminė klaida, o galbūt pateisinamas objektas. Ir kaip pavyzdį paminėjo ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės kalba apie tai, kad bendradarbiaujant su Taivanu galimai Lietuvoje atsidarytų lustų gamykla.
„Anksčiau buvo keturios gamyklos Europoje, dabar jų nebeliko ir jei tokia gamykla būtų Lietuvoje tai būtų didžiulis laimėjimas. Ne tik verslo prasme, bet ir šalies mastu. Bet įvertinkime, kad žaliavos tiekimas tokiai gamybai vis tik jis vyksta iš Kinijos, ir ten yra resursai pagrindiniai kontroliuojami, tai tokios gamyklos funkcionalumo prasme iškyla daug abejotinų klausimų, kuriems reikia atsakymų paieškoti.
Kitas dalykas, pati gamykla ant tiek robotizuota, kad tų tūkstančių darbo vietų nelabai mes ir priskaičiuosime tokią pramonės šaką atidarę Lietuvoje. Tai ką girdžiu, kad yra daug tokių pavienių šūkių, tokių pamosikavimų ta pačia vėliava, bet tokių realių sprendimų ar realių įgyvendinamų projektų, jų iki šiol nėra.
Man teko pabendrauti su tais verslininkais, kurie dalyvavo delegatų, verslininkų misijoje atvykusių į Lietuvą, nė vienas jų iki šios dienos neturi jokio kontrakto padarę, jokio pardavimo padarę. Tai reiškia, kad vėlgi tas ažiotažas sukeltas daugiau marketinginis – pateisinantis savo veiksmų eigą, bet realių rezultatų nebeduodantis.
Iš verslo pusės mes esame laukime. Stebime, kas vyksta, kas darosi, kokie pokyčiai ir aišku negali iki galo laukti, kokie bus priimti sprendimai ir kas galėtų būti. Vyriausybė negali nieko pasiūlyt. Jei ta pati ministrė Armonaitė sako, kad mes padidinsime „Invegos“ paskolas verslui, bet ji nepasako iki galo kokiais procentais. Jei tai bus 8 ar 10 proc., verslas nebesiskolins. Tada tas padidinimas neturintis prasmės yra. Kitas dalykas, kad „Invega“ 20 proc. palieka padengti pačiam verslui. Bankai matydami, jeigu įmonės eksportas krenta iš Kinijos, pajamos mažėja, jie drastiškesnes priemones taikys“, – pastebėjimais dalinosi verslininkas.
