Jis paaiškino, kad infliacija metų sandūroje ir kitų metų pradžioje turėtų moderuotis.

„Suprantu, kad yra klausimas, ar pramušime dangų. Tačiau žinutė yra ta, kad infliacija turėtų moderuotis metų sandūroje ir metų pradžioje. Turėtume pradėti matyti jos kritimą. Tačiau bet kuriuo atveju ji yra didelė ir tikrai jokio džiugesio nekelia.

Bet Lietuvoje ir pajamos, kitaip nei kitose valstybėse, auga labai sparčiai. Net ir su tokia infliacija, 12 proc. darbo užmokesčio augimas reiškia, kad vidutiniškai Lietuvoje perkamoji galia išaugo ar bent jau nekrito.“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.

Kaip skelbta, Statistikos departamento duomenimis, išankstinis metinės (2021 metų lapkritį lyginant su 2020 metų lapkričiu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė 9,3 proc.

Gediminas Šimkus

Du veiksniai

Europos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė žymiai didesnės infliacijos prognozes. Vartotojų kainų augimas turėtų viršyti banko nustatytą 2 proc. tikslą 2021 ir 2022 metais, o vėliau vėl mažėti.

Infliacija, kurią skatina kylančios energijos kainos ir pasaulinės tiekimo grandinės trikdžiai, šiais metais turėtų išaugti iki 2,6 proc., o 2022 metais – iki 3,2 proc.

Po to infliacija turėtų stabilizuotis ties 1,8 proc. 2023 ir 2024 metais.

G. Šimkus komentavo, kad jam sunku pasakyti, kada normalizuosis energijos kainos.

„Lūkestis toks, kad turėtų moderuotis, bet kai kalbame apie infliaciją, svarbu suprasti, kad tai yra pokytis. Energijos išteklių kainos gali išlikti aukštos, bet jei jos išliks aukštos ir nekis, infliacijos nebus. Jos gali kristi, tada gali būti defliaciniai procesai“, – pastebėjo jis.

Kalbant apie tiekimo trikdžius, G. Šimkus pastebėjo, kad didesnių klausimų, jog jie turėtų išnykti ilgainiui ekonomikoms normalizuojantis ir pan., nekyla.

„Lūkestis buvo, kad tai bus greičiau. Dabar matome, kad tai turėtų vykti kitų metų antroje pusėje. Turėtų būti grįžtama į tokius daugiau mažiau normalesnius procesus. Tai toks būrimas iš tirščių – tu negali prognozuoti geopolitinių pokyčių.

Pavyzdžiui, dujų kaina buvo lemiama ne tik dėl to, kad buvo neužpildytos atsargos ir išaugo poreikis, bet ir dėl to, kad vyko geopolitiniai žaidimai. Rusija, „Nord Stream 2“ ir pan. Tie svertai buvo naudojami“, – dėstė jis.