Taip A. Latakas kalbėjo susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui suabejojus, ar jis gali dirbti toliau.
Uosto direkcijos valdyba penktadienį dar kartą svarstys pasitikėjimo generaliniu direktoriumi klausimą.
„Turbūt nematau (savo klaidų – BNS) Nežinau. Mes esame atsakingi už ūkinę veiklą, kuri vyksta teisinėje aplinkoje. Galvojant, ką mes kaip uosto direkcija galėjome padaryti, kad sustotų šitas srautas ar įtakoti šią procedūrą, aš nematau“, – interviu BNS sakė A. Latakas.
– Rytoj renkasi direkcijos valdyba. Kaip jūs vertinate situaciją ir kokio jos sprendimo tikitės?
– Situaciją vertinu nuosekliai. Man tokia struktūruota tvarka patinka, kad buvo išsakyta ministro nuomonė, ką padarėme ne taip. Tai viskas tvarkoje.
Turėjom praėjusį penktadienį su valdyba du posėdžius, pirmasis tam tikra maža dalimi buvo susijęs ir su šituo klausimu. Pasikeitėme nuomonėmis. Po to, kada atėjo ta žinia, kad mes ne viską padarėme, tai vakare įvyko dar vienas posėdis jau konkrečiai tuo klausimu. Paaiškinau visą situaciją. Jokių sprendimų nebuvo priimta. Ir nuo to laiko tie klausimai užduodami, mes į juos atsakinėjame ir, matyt, rytoj bus aišku – bus įvardyta, ko mes nepadarėme, nedarėme ar per daug padarėme.
– Apie ką buvo ta informacija, kurią teikėte?
– Įvairūs klausimai: apie mūsų veiksmus, susitikimus, apie mūsų interesą...
– Atsiprašau, mūsų – tai kieno?
– Mūsų ar su teisininkais, ar su ministerija viena ar kita. Visiems įdomu, ką mes veikėme, kaip reagavome į viešus pasisakymus, į savo padėtį, kokiems scenarijams mes ruošėmės – daug tų klausimų. Ir aš manau, rytoj turėsime tuos atsakymus.
Dievas žino, ko mes nepadarėme. Visada turbūt po to, kai įvertini situaciją, galima galvoti, kad galėjo būti kitaip arba daugiau. Aš į viską žiūriu normaliai, esu pripratęs prie tų tikrinimų.
– O kaip jūs reaguojate į ministro M. Skuodžio pareiškimą, kad jis neįsivaizduoja, kaip jis su jumis galėtų toliau dirbti?
– Aš taip vertinčiau, kad tai turbūt buvo pasakymas iš eigos – situacijai įkaitus iki raudonumo. Emocinis pasakymas, nes ministras turbūt galėtų be valdybos sprendimą vienokį ar kitokį įgyvendinti. Tai šiuo atveju, matyt, situacija atėjo į ramesnę aplinką ir norima pasitikrinti viską, todėl yra kreiptasi į valdybą, kad ji pasakytų savo nuomonę. Taip vertinčiau.
– Tai jūs dėl savo likimo esate ramus – galvojate, kad viską padarėte teisingai? Manote, kad jūsų kaip uosto vadovo pozicija nekliba?
– Aš taip negalvoju. Visada gali būti kažkokių dalykų, kurie gali būti vertinami kaip vadovo neapdairumas ar dar kažkas, aš nežinau. Dabar mes matome, kad reputacinė kažkokia gali būti kryptis. Negaliu pasakyti. Nežinau, koks galėtų būti sprendimas mano atžvilgiu.
Ramiai į tai nežiūriu dėl to, kad daug darbų nepadarytų lieka. Man darbas patiko, aš nėriau į jį. Man tikrai nėra vienodai. O kaip nuspręs – visada, kai gali kažką įtakoti, tai bandai tą daryti, dabar aš galiu tik atsakyti į užduodamus klausimus, stengtis prisiminti tą situaciją ir kaip aš ją vertinau tada. O dabar nieko nepakeisi – yra kaip yra ir pagal tai bus vertinamas mano atitikimas pareigoms.
– Sakote, kad ministras galėtų ir be valdybos priimti sprendimą dėl jūsų, bet formaliai jis lyg ir neturi pagrindo be valdybos patarimo. Ar jūs negalvojate, kad V. Skuodis gali pasinaudoti situacija ir jus atleisti, nes buvote paskirtas ministro Jaroslavo Narkevičiaus? Be to, skelbta, kad turėjote ryšių su „Belaruskalij“ trąšas kraunančio Birių krovinių terminalo (BKT) akcininku I. Udovickiu, kartu kandidatavote į miesto tarybą.
– Apie visus žmones kažkaip galvoju gerai. Tas klausimas yra senas, nemalonūs tie klausimai, nenoriu prie jų grįžti – vieni tikrino, kiti. Jeigu būtų buvę, tai būtų. Negalėčiau pakomentuoti, kur čia tie šunys pakasti.
– Kokie yra jūsų santykiai su ministru M. Skuodžiu?
– Normalūs, darbiniai santykiai, nesame konfliktavę. Galvoju, kad nereikėtų į tą asmeninį ryšį suvesti. Yra tokia situacija. Ji nėra niekam maloni. Ji bjauri ir tokios neturėtų būti. Reikia, matyt, išsiaiškinti iki galo.
– Kokie dabar yra Jūsų santykiai su Vidmantu Dambrausku (BKT vadovu), Udovickiu? Esate sakęs, kad pasikalbate su įmonės vadovais po JAV sankcijų paskelbimo rugpjūtį, bet gal jūs dar ir neformaliai bendraujate, gal esate draugai?
– Ne, tikrai nebendrauju. Tikrai nesu draugas. Jeigu taip būtų, tai, be abejo, visi tą žinotų. Prieš paskiriant mane labai neigiamai žiūrėjo, kad aš ir „Klasco“ dirbau, ir uoste, kad čia visi man pažįstami ir kad čia atėjęs aš atidarysiu duris ir jie galės ką norės daryti, bet per šiuos metus tikrai yra priimta daug sprendimų, kurie yra labai nepalankūs uosto bendruomenei – ta pati žemės nuomos tvarka, kuri nuo 2011 metų nesutvarkyta. Yra tokių dalykų, kur kas nori panagrinėti, didelės meilės neišvystų mano atžvilgiu iš uosto bendruomenės. Nematyčiau sąsąjų.
– Žiūrėdamas retrospektyviai atgal į tai, kas vyko su susisiekimo ir užsienio reikalų ministrais, su M. Bartuška, kai aiškėja, kad daug kas nesuprato tos situacijos anksčiau, nepriėmė būtinų sprendimų, nesikreipė į komisijas, tarsi visi kažkokių klaidų padarė, – jūs matote savo klaidų?
– Turbūt nematau. Nežinau. Mes esame atsakingi už ūkinę veiklą, kuri vyksta teisinėje aplinkoje. Galvojant, ką mes kaip uosto direkcija galėjome padaryti, kad sustotų šitas srautas ar įtakoti šią procedūrą, aš nematau. Galbūt reikėjo atsistojus ant bačkos šaukti, bet tai nėra mūsų iniciatyva.
Kiekviena institucija, politikai atsako už savo funkcijas. Mes ruošėmės srauto („Belaruskalij“ – BNS) nutrūkimui. Viešai prieinami strateginiai veiklos planai – mes sumažiname komandą 20 žmonių. Krovinių srautas kris, pagrindinis dalykas, yra kaip suvaldyti ūkinius rodiklius, nes kaip vadovas atsakai už tai. Čia nėra taip, kad noriu daugiau ar mažiau, čia yra ūkis, rodikliai. Mūsų didelė koncentracija buvo, kaip tų krovinių pritraukti iš išorės, kur ieškoti, ir mums šiek tiek pavyko konteinerių šiek tiek veiklą suaktyvinti.
– Bet juk sakote, kad ūkinės veiklos nevykdote, su kroviniais tiesiogiai nedirbate.
– Ūkinė veikla yra įmonės veikla. Ne, nekrauname, bet ieškome, suprasdami, kad tą ką įmonės krauna, ką uždirba tai yra ir mūsų uždarbis. Bent mano požiūris yra, kad mes turime būti labai orientuoti į rinkų analizę, krovinių paiešką ir toliau jau įmonės pačios tariasi kokiomis sąlygomis gali krauti. Mes organizuojame ir parodas, ir esame kaip skėtis toms įmonėms, nes reikia to hub'o, nes kai krova kris, galbūt pajamos mažiau kris. Tie visi dalykai lieka mūsų taikinyje.
– Premjerė I. Šimonytė sako, kad skiriant M. Bartušą, kaip ir kitus valstybinių įmonių vadovus, teikiamas akcininko lūkesčių laiškas. Jūs turbūt irgi tokį gavote, nežinau, ar M. Skuodis jį atnaujino. Juose turbūt yra panašūs punktai, kad įmonės turi užtikrinti, jog jų veikla nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Ar jūs matėte tokį reikalavimą?
– Mintinai nepacituosiu, neturiu po ranka to laiško, bet ten, aišku, yra parašyta, kokie tikslai, ko tikimasi, bet neguli jis ant mano stalo. Viskas įvyko. Dabar reikia sprendimų iš šono, vertinimų. Ir gerai. Gal pamatysime dalykų, kur ne taip darome. Matysime, kaip čia viskas baigsis.
– Ačiū už pokalbį.