Kalbėdamas apie trąšų skandalą, pašnekovas tikina, kad vieno atsakingo asmens nėra.

„Svarbiausia, kad kai buvo įvestos, arba kai buvo kalbama apie sankcijų įvedimą, manau, kad trūko ryšio tarp ministrų. Šiandien matome, kad URM lyg ir atsakinga už sankcijas, bet jų įgyvendinimas jau yra kitos ministerijos atsakomybė. Turbūt daug dėmesio skirta Baltarusijos ir trąšų klausimui, bet į ką aš turbūt atkreipčiau dėmesį, tai yra Kinijos klausimas, nes galimai, kad reikės pagalbos verslui, ir vėlgi suformuota pozicija Kinijos atžvilgiu yra URM, bet tą atsakomybę ir pagalbą verslui reikės galvoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, todėl, manau, labai svarbus yra tarpministerinis ryšys“, – sako politikas.

„Aš tikiuosi, kad šis skandalas leis padaryti išvadas, kad ateityje su iššūkiais pavyktų susitvarkyti ir tas tarpinstitucinis ryšys taps stipresnis, nes šiuo atveju matome, kad atsakomybė yra daug platesnė ir negalima paskelbti vieno ar kito sprendimo ir pamiršti apie jo įgyvendinimą“, – taip pat sako jis.

Kaip atrodome pasaulio kontekste?

Laidoje paklausus, kaip galime po šio skandalo atrodyti pasaulyje ir ar iš viso tai svarbu, politikas tikino, jog šių dienų problemos Lietuvoje tikrai svarbios ne tik mums.

Foto: DELFI / Julius Kalinskas

„Galiu užtikrinti, kad nėra izoliacijoje šis skandalas. Be jokios abejonės partneriai stebi Lietuvos veiksmus, manau, kad taip pat susidaro vieną ar kitą nuomonę. Žinoma, tai nėra pagrindinė naujiena, tačiau man teko skaityti naujienas apie svarstymus atsistatydinti ministrų ir kokios to priežastys. Taigi šis skandalas tikrai nėra izoliuotas. Žinoma, Lietuvoje jis yra aptarinėjamas daug plačiau ir analizuojamas daug plačiau nei kitose valstybėse“, – sako politikas.

Anot jo, kolegų reakcijos į šį skandalą yra gerokai santūresnės.

„Mano nuomonė gali skirtis nuo mano kolegų, kadangi aš neatsiejamai skaitau lietuvišką žiniasklaidą, seku naujienas, gilinuosi į situaciją, ypatingai, kai ji sulaukia tokio žiniasklaidos dėmesio. Kalbant apie kolegų reakcijas, jos yra santūresnės, bet manau, kad jie, turėdami galimybę, aptars su atsakingais ministrais, nes vis dėlto tai yra labai svarbu dėl įsipareigojimų, dėl duoto žodžio, įgyvendinimo vienų ar kitų veiksmų. Svarbiausias sankcijų tikslas yra, kad mūsų pinigais nebūtų remiamas sankcijų režimas, prieš kurį mes aiškiai pasisakėme, nes priešistorė šios istorijos yra tas brutalumas, suklastoti rinkimai Baltarusijoje“, – sako V. Sinkevičius.

Pasisakė apie taršos mokestį

Taip pat laidoje kalbėta apie automobilių taršos mokestį, kuris buvo atidėtas. V. Sinkevičius stebisi, kad tarsi buvo raginama atsisakyti kelionių savais taršiais automobiliais, tačiau iš jų sėsti į lygiai tokį patį taršų viešąjį transportą.

„Aš manau, kad tas modelis, kuris buvo siūlomas, jis būtų buvęs sėkmingas, kalbant apie mokesčių surinkimą, bet drįstu abejoti, ar jis sumažintų taršą, nes aš vėlgi grįžtu prie tos pačios problemos – mes regionuose neturime išvystyto tinklo, pavyzdžiui, viešojo transporto.

Ir kalbėti, kad mes surinksime fondą ir ateityje remsime iš to fondo plėtrą, nėra labai gerai, nes žmogui jau rytoj reikės nuvykti į darbą, jis negali laukti kelerius metus, kol bus surinktas fondas ir išplėstas tinklas, todėl, manau Aplinkos ministerija elgiasi teisingai, į tai reikia pasižiūrėti daug plačiau, kalbėti strategiškai, nes tai nėra sritis vien tik aplinkos ministro, nes tai yra ir susisiekimo ministro klausimas, ir energetikos ministro klausimas, ir kitų atsakingų ministerijų.

Šuo atveju, reikėtų pradėti nuo viešojo sektoriaus, savivaldybių autobusų parkų, nes jeigu mes skatiname išlipti iš nuosavo transporto, kuris yra taršus, keista, kad kviečiame sėsti į viešąjį, kuris yra lygiai toks pats taršus“, – sako V. Sinkevičius.

Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Eurokomisaras tikina, kad reikia labiau kompleksinio požiūrio, o perkelti kitų šalių modelius – taip pat nėra išeitis.

„Kalbant apie bet kokį mokestį, apie bet kokias priemones žaliojo kurso, visuomet reikia įsivertinti savo šalies specifiką. Tikėtis, kad būtų gerai kopijuoti Olandijos, Belgijos modelį ir jį perkelti į Lietuvą, būtų labai keista. Kaip pavyzdys, Belgija yra pusantro karto plotu mažesnė, kurioje gyvena dvylika milijonų. Lietuvos situacija yra absoliučiai kitokia ir aišku, kad reikia ieškoti tokių priemonių, kurios būtų efektyvios.

Žemai kabantis vaisius buvo praėjusių metų, jeigu neklystu į biudžetą buvo grąžinta trys su puse milijono iš tos vadinamosios paramos įsigyti elektromobiliams. Tai yra ženkli suma, kuria gyventojai nepasinaudojo. Galimai jie nepasinaudojo, nes arba nebuvo pakankamai informacijos, arba priemonės nebuvo pakankamai parankios jiems atsinaujinti automobilį“, – sako V. Sinkevičius.