Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija nedidelė, tačiau jos eksportu paremtoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokias prekes kaip baldai, maistas ir drabužiai tarptautinėms įmonėms, parduodančioms Kinijai.

Praėjusią savaitę tiek pramonininkai, tiek URM skelbė, kad Lietuvos verslas patiria spaudimą iš užsienio partnerių, mat Kinija grasina nebeįsileisti prekių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš lietuviškų įmonių partnerių užsienyje. Tai atsispindi ir Lietuvoje veikiančiose tekstilės įmonėse.

LATIA: dvi įmonės su tuo susidūrė tiesiogiai

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidentas Kęstutis Daukšys Delfi patvirtino žinantis du atvejus, kai lietuviškų įmonių užsienio partneriai dėl spaudimo iš Kinijos svarsto nutraukti sutartis.

„Yra tokių atvejų, kad partneriai, su kuriais dirba mūsų įmonės, galvoja apie atsisakymą su jomis dirbti dėl to, kad negali su lietuviškos kilmės sertifikatais išvežti į Kiniją.

Dažniausiai tos įmonės gamina produkciją ne tik Kinijos rinkai, bet sako, kad jei nesusitvarkys šio reikalo, gali būti, kad kitais metais naujų kontraktų nebus, nebedarys užsakymų, paprasčiausiai nepirks iš lietuvių“, – pasakoja K. Daukšys.

Algirdas Butkevičius lankėsi "Kauno Baltija" įmonėje

Anot jo, dvi didelės Lietuvos tekstilės įmonės jau su tuo susidūrė. Pašnekovas svarsto, kad tokios kalbos ir svarstymai iki kitų įmonių gali ateiti lėčiau. Jis pažymi, kad įmonių vadovai stengiasi persiorientuoti.

Įmonės toliau rizikuoja, nežino, ar gaus žaliavų

Vis dėlto, didžiausių problemų, pasak K. Daukšio, kyla dėl prekių atvežimo. Šis klausimas liečia jau žymiai daugiau lietuviškų įmonių. Dirbdamos su Kinija įmonės toliau rizikuoja – sumoka avansus, bet nežino, ar gaus prekių.

„Verslas nesijaučia saugus dėl to, ar tikrai atvažiuos iš Kinijos prekės, t. y. žaliavos, medžiagos. Kai kurie prekybininkai iš Kinijos gauna ir jau pagamintus gaminius. Kinai dabar prašo išankstinių mokėjimų, o niekas nežino, kuo viskas pasibaigs: iš anksto sumokėsi, o paskui negalėsi išsikrauti. Esu sulaukęs ne vieno skambučio dėl to, kalbamės su ministerijomis, LPK, kokios garantijos, nes sumokėjus pinigus, gali likti be nieko. Gali netekti ne tik pinigų, bet ir negali įvykdyti užsakymo“, – kalba LATIA prezidentas.

Jo žiniomis, prekės iki Lietuvos įmonių dar atkeliauja, tačiau niekas nežino, kiek tai stabilu: „Sumokėjus visi suka galvas, kaip apsidrausti. Būtų gerai, kad Vyriausybė suteiktų garantijų fondą ar kitokiu būdu įmones apsaugotų.“

Kęstutis Daukšys

Žaliavas ruošiasi skraidinti lėktuvu, nenori rizikuoti

Kauno Baltija“ vadovas Vidas Butkus taip pat pasakoja, kad kinai už žaliavas prašo avansinių mokėjimų, bet kroviniai iki Lietuvos dar atkeliauja be didelių kliūčių, nors pasitaiko vėlavimų.

„Iš Kinijos perkame žaliavas, audinius, dar kažkaip juos gauname, pasiekia sutartu metu. Bet negalime būti tikri – vieną dieną gali ir nepasiekti, tad pavojų yra. Kol mūsų nepavedė, dar dirbame su jais. Nes jei klientas nori žaliavų iš Kinijos, tai ir perkame ten“, – pasakoja V. Butkus.

Anot jo, kol iki šiol vystomiems projektams žaliavos buvo gabenamos nedidelėmis siuntomis. Dabar didesnes siuntas ruošiamasi skraidinti lėktuvu. „Negalime rizikuoti dėl laiko ir nežinios“, – pažymi jis.

Alternatyvų dairosi Europoje

„Kauno Baltija“ tiesiogiai drabužių į Kiniją neeksportuoja. Pasak vadovo, tai turi ir gerą medalio pusę.

„Jau dabar girdisi, kad įmonės nusprendžia visko ieškoti Europoje, kad išvengtų padidėjusių kainų dėl transportavimo ir išilgėjusio laiko dėl pristatymo terminų. Kai kur iš dalies ir išlošia ES gamintojai, taip pat ir Lietuva“, – mano pašnekovas.

Anot V. Butkaus, Lietuvos tekstilės įmonės dar itin priklausomos nuo Kinijos rinkos. „Dar nesame atsisakę kiniškų žaliavų, jos dar reikalingos. Reikia galvoti, kad palaipsniui viską būtų galima pirkti tik Europoje. Tai galima padaryti ir tai nebūtų tragedija, reikia tik persiorientuoti ir suderinti kartu su savo užsakovais, klientais. Kažkiek galbūt pabrangs prekės, o gal ir ne“, – svarsto jis.

Pasiteiravus, ar „Kauno Baltija“ jau ieškosi alternatyvų Europoje, vadovas sako, kad tokie planai numatyti jau greitai.

„Dabar klientai vis dar pasirinkę kinus, norime dar šį sezoną pabaigti, nes į kai kuriuos projektus įdėta per daug pastangų ir detalių, kurios buvo pasirinktos iš Kinijos. Negalime staiga nepagaminti produktų, kurie buvo derinami pusę metų. Kitiems projektams mėginsime persiorientuoti į Europą“, – teigia V. Butkus.

Kaip pasakoja, šiuo metu jaučiamas sudedamųjų dalių vėlavimas iš Kinijos, itin stipriai pabrangęs transportavimas tiek laivais, tiek lėktuvais, visa tai atsispindi ir kainose. Pristatymo terminai taip pat neprognozuojamai ilgėja.

„Negali tikėti, kai gauni pasiūlymą, kad tikrai siuntą gausi už 2-3 mėnesių. Tai pagrindiniai dalykai, kurie atsiliepia tiek vykdant užsakymus, tiek įsipareigojimus prieš klientus“, – sako įmonės vadovas.

Dėl situacijos Kinijoje grįžta užsieniečių užsakymai

Sparta Textile“ vadovas Tomas Tumynas pritaria, kad su Kinijos rinka darosi vis sudėtingiau dirbti. Užsakymai stringa, tad europiečiai gamybos žvalgosi kitur.

Paklaustas, ar užsieniečio partneriai dėl spaudimo iš Kinijos dirbti su lietuviais neatšaukia užsakymų, vadovas tikina tokių žinių negirdėjęs. Jis pasakoja, kad situacija priešinga – daugėja užsakymų iš užsienio.

„Pas mus grįžta užsieniečiai. Prieš kurį laiką skandinavai išėjo gaminti kur pigiau, tai dabar matydami situaciją Kinijoje jie grįžta pas mus“, – sako jis.

Anot T. Tumyno, žaliavos iš Kinijos dar atkeliauja, bet jų įmonė esą daug neužsakinėja.

Kinija ėmėsi spaudimo prieš užsienio partnerius

Praeitą savaitę Kinija ėmėsi priemonių prieš kai kurias tarptautines bendroves, kurios perka prekes iš Lietuvos tiekėjų, skelbia ELTA.

Kinija liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip joms gresia pašalinimas iš Kinijos rinkos, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė aukštas vyriausybės pareigūnas ir pramonės organizacija.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas tikino, kad kai kurios įmonės pasidavė Kinijos įtakai ir jau nutraukė sutartis su tiekėjais Europos Sąjungos (ES) šalyje.

„Kinija siunčia žinutes tarptautinėms įmonėms, kad jeigu jos naudos dalis ir reikmenis iš Lietuvos, joms nebebus leista pardavinėti Kinijos rinkai ar ten įsigyti prekių“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė viceministras.

M. Adomėnas teigė, kad Kinijos valdžios institucijos taip pat riboja eksportą į Lietuvą, be kita ko, stabdo eksporto kredito garantijas Lietuvos importui.

Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija nedidelė, tačiau jos eksportu paremtoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokias prekes kaip baldai, maistas ir drabužiai tarptautinėms įmonėms, parduodančioms Kinijai.

Apie tai praėjusią savaitę kalbėjo ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius. Jis teigė iš įmonių girdintis, jog kinai naudoja spaudimo priemones Lietuvos partnerėms užsienyje, taip pat stabdo importuojančių Lietuvos įmonių užsakymus.

Pavyzdžiui, viena siuvimo įmonė, siuvanti drabužius prancūzams, pranešė, jog kinai nusprendė nebepirkti produkcijos iš Prancūzijos bendrovės, nes ji gaminama Lietuvoje.

„Prancūzai sako – tvarkykite šitą klausimą, nes kitaip ieškosime kitų siuvėjų. Tai gali paliesti nemažai aprangos ir tekstilės asociacijos narių“, – teigė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (439)