Sąrašą papildė 41 profesija
Spalio pabaigoje Užimtumo tarnyba (UŽT) paviešino trūkstamų profesijų sąrašo projektą 2022 metams. Per savaitę darbdaviai, asocijuotos struktūros, profesinės sąjungos ir kiti suinteresuoti asmenys tarnybai galėjo pasiūlyti įtraukti papildomas profesijas.
Iš viso UŽT sulaukė 32 pasiūlymų ir pastabų. Jas teikė Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijos, darbdavių asocijuotos struktūros: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija „LINPRA“ , Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija, Lietuvos keleivių vežimo asociacija, Lietuvos grybų augintojų ir perdirbėjų asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, taip pat Žemės ūkio rūmai, pavienės įmonės.
„Įvertinus gautą motyvuotą ir pagrįstą informaciją apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, investicijas, naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus bei patikrinus, ar siūloma profesija pagal darbdavių pateiktą prognozuojamą profesijos paklausos augimą atitinka nurodytus kriterijus, buvo priimtas galutinis sprendimas dėl profesijos įtraukimo į trūkstamų profesijų sąrašą 2022 metams“, – komentuoja UŽT atstovė Milda Jankauskienė.
Išnagrinėjus ir įvertinus pateiktus pasiūlymus, paviešintas trūkstamų profesijų sąrašas buvo papildytas 41 profesija. Taigi iš viso 2022 m. sąraše – 163 profesijos, iš kurių 58 profesijos priklauso statybos sektoriui, 93 – pramonės sektoriui, 4 – paslaugų sektoriui ir 8 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui. Visą sąrašą galite pamatyti čia.
Kodėl sąrašas taip išsiplėtė?
Kitų metų sąrašas, palyginus su dabartiniu, pasipildė daugiau nei 80 naujų profesijų. Jame – sukirpėjas, kokybės kontrolierius, troleibuso vairuotojas, bokštinio krano operatorius ir daugybė kitų profesijų. Dar pernai jų sąraše nebuvo.
2021 m. trūkstamų profesijų sąraše buvo nurodytos 96 profesijos, iš kurių 36 profesijos priklauso statybos sektoriui, 56 – pramonės sektoriui, 1 – paslaugų sektoriui ir 3 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui.
„2022 metų sąrašas išsiplėtė atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktomis rekomendacijomis dėl trūkstamų profesijų sąraše nurodytų profesijų siejimo su giminiškomis profesijomis pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, buvo įtrauktas didesnis skaičius giminiškų profesijų.
Taip pat paviešinus trūkstamų profesijų sąrašo 2022 metams projektą, dėl jo buvo gauta darbdavių, jų atstovų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų dėl sąrašo papildymo, kai tuo tarpu tokių pasiūlymų dėl paviešinto trūkstamų profesijų sąrašo 2021 metams per nustatytą laikotarpį nebuvo gauta. Šios priežastys sąlygojo trūkstamų profesijų 2022 metams sąraše nurodytų profesijų skaičiaus padidėjimą visuose veiklos sektoriuose“, – aiškina UŽT atstovė.
Darbuotojų paklausa darbo pasiūlą viršiją 2 kartus
Siūlymus teikė ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija „LINPRA“. Jos atstovų teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių stabdančių įmonių nuoseklų augimą ir plėtrą, užsakymų savalaikį vykdymą yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
„Tai ypač jaučiama ir matoma kai kuriuose Lietuvos regionuose, kur profesijos darbo jėgos paklausa inžinerinės pramonės sektoriuje per metus viršija darbo pasiūlą daugiau kaip 2 kartus. Esant neintegruotai profesinio orientavimo sistemai ir dėl menko švietimo sistemos integralumo su pramone, egzistuoja reikšmingas paklausos ir pasiūlos neatitikimas darbo rinkoje.
Švietimo įstaigos neparengia reikalingo kiekio inžinerinės profesijos specialistų, su reikalingais įgūdžiais, kokių reikia pramonei. Vėl galima pabrėžti, kad šis trūkumas labiausiai jaučiamas regionuose. Taip pat vyksta kvalifikuotos darbo jėgos, ypač jaunimo tarpe nutekėjimas arba migracija į didžiuosius miestus, kai žmonės laikinai arba ilgam persikelia ten gyventi ir dirbti“, – komentuoja LINPRA.
Žemės ūkio rūmai teikė poreikį sezoninių sodo ir daržo darbininkų, traktorininkų, gyvulininkystės darbininkų poreikį. Visi jie buvo įtraukti į patvirtintą sąrašą.
„Sezoniniai darbai priklauso nuo oro sąlygų, todėl planuoti darbininkus yra gan sudėtinga. Stojus darbymečiui poreikis yra didžiulis, tačiau priklausomas nuo oro sąlygų, derliaus gausumo ir tam tikros kultūros, pvz., braškės sunoksta vienu metu ir jas būtina ne tik operatyviai surinkti, bet ir realizuoti. Sezoniniai darbai labai aktualūs daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės sektoriuose“, – komentuoja Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai.
Lietuvoje galima apmokyti visų žemės ūkiui reikalingų profesijų
Pasak ŽŪR, Lietuvoje tikrai galima apmokyti visų žemės ūkio ir kaimui reikalingų profesijų. Lietuvoje yra naujausia žemės ūkio technika ir įranga aprūpinti sektoriniai praktinio mokymo centrai: Marijampolės profesinio rengimo centras, Joniškio žemės ūkio mokykla, Plungės žemės ūkio mokykla, Šilutės žemės ūkio mokykla, Aukštaitijos profesinio rengimo centras. Jei tik būtų poreikis mokytis, šios mokymo institucijos tikrai galėtų parengti šiandienos darbo rinkos poreikiams atitinkančius specialistus.
Šilinskas: siūlomi per maži atlyginimai šioms profesijoms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi pastabų šio sąrašo sudarymui, tačiau pokyčių šiemet dar nesiėmė.
„Matome, kad susidaro situacija, kad jeigu darbdaviai ieško pigių darbuotojų ir jų neranda, tada tos profesijos atsiranda trūkstamų profesijų sąraše. Galimai problema ne tai, kad tų žmonių Lietuvoje nėra, o galbūt siūlomi per maži atlyginimai šioms profesijoms“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Su šiuo teiginiu Žemės ūkio rūmų atstovai nesutinka. Pasak jų, kvalifikuotiems specialistams šiandien kaime ir žemės ūkyje mokamas atlyginimas yra konkurencingas. Be to, ūkininkai ir kiti žemės ūkio veiklos subjektai dažnai pasirūpina ir darbuotojų maitinimu ar gyvenamo ploto suteikimu, pagal poreikį apmoka ir už mokymus.
„Esmė tikriausiai yra tai, kad žmogiškųjų išteklių politika, įtraukianti kompetencijų tobulinimo ir perkvalifikavimo priemones, nėra pakankamai išvystyta, trūksta arba vienos iš ministerijų lyderystės šioje srityje, arba sklandesnio jų bendradarbiavimo, aiškaus pasiskirstymo ir strateginio požiūrio perkvalifikavimo ir darbo rinkoje reikalingų kompetencijų ugdymo paslaugų srityje.
Lietuvoje nėra funkcionalaus žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo mechanizmo, nes trūksta duomenų apie Lietuvos piliečių kvalifikacijas ir jų pritaikymą darbo aplinkoje. Nesutelkus visų su Lietuvos piliečių dirbančių Lietuvoje kvalifikacijomis ir jų pritaikymu darbo vietoje susijusių duomenų, neįmanoma atlikti objektyvios žmogiškųjų išteklių stebėsenos. Juk ne darbdaviai privalo tai atlikti. Ypač svarbu pradėti žvelgti į ateitį ir rengti specialistus ateičiai, o ne praeičiai“, – pabrėžia ŽŪR.
Anot ŽŪR, jei ir toliau bus vykdoma tokia socialinė „bedarbių rėmimo“, o ne skatinimo ir motyvavimo dirbti politika, tikėtina, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių poreikis žymiai išaugs.
Ruginienė: sąrašo idėja išsigimė
Profesinės sąjungos trūkstamų profesijų sąrašo sudarymui apskritai nepritaria.
„Pirmiausia todėl, kad pačio sąrašo idėja išsigimė, nes kai anksčiau būdavo nustatomi sąrašai, mes kalbėdavome apie ypatingai aukštos kvalifikacijos profesijas, kurių Lietuva negali paruošti, ir natūralu, kad tai užima ilgesnį laikotarpį, čia ir dabar neprigaminsi darbuotojų.
Tam tikram laikinam laikotarpiui, kol Lietuva nepersiorientuos į darbo rinką, galima būtų atvežti tokių darbuotojų, kurie pas mus dirbtų. Tačiau sąraše dabar matome įvairių profesijų, netgi tokių, kurių atstovus galima apmokyti per 2 valandas arba iki kelių dienų. Tai būtų tik perkvalifikavimo arba kitos kvalifikacijos suteikimo klausimas. Turint tokį nedarbo lygį, tiek darbuotojų, kurie ieškosi darbo, tą galima buvo atlikti per kelias dienas. Todėl visiškai neaišku, kodėl renkamas kelias užuot investavus į perkvalifikavimą, atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – dėsto Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Keičiama kvotų tvarka ir dydis
Nuo šių metų sausio 1 d. pradėta taikyti kvota užsieniečiams iš trečiųjų šalių, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
2021 metams nustatyta kvota supaprastinta tvarka leido įdarbinti 32200 užsieniečių (pagal 96 profesijas), kurių profesija įtraukta į Lietuvos Respublikoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11600 darbuotojų paslaugų srityje, 9500 – pramonės, 9100 – statybos, 2000 – žemės ūkio srityse.
Jau nuo kitų metų keičiama kvotų nustatymo užsieniečiams tvarka. Trūkstamų profesijų kvotos dydis užsieniečiams bus nustatomas, atsižvelgiant į realiai įdarbintų asmenų skaičių ir išnaudotas kvotas. Šiuo metu trūkstamų profesijų sąrašas ir kvotų skaičius nustatomas, vertinant registruotas laisvas darbo vietas.
Remiantis nauja tvarka, kitąmet kvotos leis įdarbinti 35,6 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 16 tūkst. darbuotojų paslaugų srityje, 9,5 tūkst. – pramonės, 9,1 tūkst. – statybos, 1 tūkst. – žemės ūkyje.
Tiesa, kvotoms užsipildžius, tai nereiškia, kad užsienietis darbuotojas atvykti dirbti į šalį nebegali, tačiau jo lauks sudėtingesnė įdarbinimo procedūra, t. y. pateikus atitinkamus dokumentus Užimtumo tarnybai dėl užsieniečio įdarbinimo, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Visa tai gali trukti iki kelių mėnesių.
