„Tas sprendimas, kuris yra priimtas ir dabar galiojantis (įsigaliosiantis nuo sausio 1 d. – ELTA), yra žymiai geresnis nei dabar atneštas sprendimas“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyvą keisti jau priimtą ir nuo 2022 m. pradėsiančią veikti statybų darbuotojų identifikacijos sistemą kritikavo V. Augustinavičius.
Pasak V. Augustinavičiaus, lyginant su jau priimtomis Statybos įstatymo pataisomis, SADM teikiami pakeitimai yra žingsnis atgal, kadangi ministerijos projekte lieka mažiau priemonių šešėliui statybų sektoriuje mažinti, pavyzdžiui, nenumatoma tikrinti statybų darbuotojų darbo laiko apskaitos kontrolės realiu laiku.
Prezidento patarėjas sako, kad kuriant naują statybininkų identifikavimo sistemą, kaip numato dar vasarą priimti įstatymo pakeitimai, nors ir reikėtų daugiau lėšų, daugiau pinigų būtų ištraukta iš šešėlio.
„Lietuva turi absoliučiai visas galimybes daryti svarbius technologinius sprendimus – turime atgaivinimo lėšas, ten yra per 2 mlrd. dotacijų, iš kurių 20 proc. numatyta skaitmenizacijai. Šitoje vietoje man sunku suvokti, koks dar galėtų būti labiau atsiperkantis skaitmenizavimo projektas nei orientuotas į šešėlio mažinimą, kur išleidus milijoną eurų 20 grįžta atgal“, – kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.
Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais pažymėjo, kad investicijos turi būti nukreiptos ne naujiems statybviečių inspektoriams samdyti, o technologinėms galimybėms plėtoti.
„Tai neatitinka skaitmeninio amžiaus principų – ne inspektorių reikia daugiau, o investuoti į esamus inspektorius, į analitinius jų gebėjimus, o darbo apimtį mažinti technologiniais sprendimais. Dabar priešingai – mažiname informacinių technologijų ir didiname žmogiškuosius išteklius. Tai galbūt buvo įmanoma praėjusį dešimtmetį, bet ne šį“, – SADM siūlomą variantą kritikavo V. Augustinavičius.
Anot jo, statybų darbuotojų kontrolė turi būti vykdoma nuotoliniu būdu, žmogiškųjų išteklių naudojant mažiau, bet efektyviau, kas numatyta jau priimtame, tačiau nelieka ministerijos Seimo komitetui pristatytame įstatymų projekte.
„Labai didelė dilema, kad dabar siūloma atsisakyti ambicingesnio projekto ir priimti paprastesnį, einant lėčiau šitoje vietoje. Mūsų siūlymas būtų pagalvoti ir galbūt dar kartą pasvarstyti, ar tikrai reikia žengti žingsnį atgal, galbūt atidėti galiojimą esamo projektą, galbūt jį šiek tiek modifikuoti“, – pasiūlė Prezidentūros atstovas.
Atsakydamas į kritiką socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad visų pirma privalu kovoti su nelegaliu darbu ir tik po to pradėti spręsti nedeklaruoto darbo problemą. Jis komitetą patikino, kad kitais metais SADM siūlys papildomų techninių sprendimų ir tobulins nuo sausio pradėsiančią veikti sistemą.
„Sukovojus su nelegaliu darbu reikės pradėti kovoti su nedeklaruotu, ir mes turėsime matyti, kiek žmonės dirbo ir kur dirbo. Neatsisakome, tikrai tą reikia padaryti, bet, kaip ir buvo planuota, tą reikia daryti etapais“, – komiteto narius ir V. Augustinavičių patikino V. Šilinskas.
Seimas antradienį pritarė SADM rengtoms Statybos ir dar keturių lydinčiųjų įstatymų pataisoms, numatančioms statybininkų ir kitų statybvietėse dirbančių asmenų identifikavimui vietoje naujos naudoti „Sodros“ informacinę sistemą.
SADM skaičiavimais, naujos duomenų bazės kūrimas kainuotų 1,3 mln. eurų, tuo metu „Sodros“ sistemai atnaujinti bei QR kodui ir mobiliosioms programėlėms sukurti pakaks 50 tūkst. eurų. Dar 11 tūkst. eurų pareikalautų Mokesčių mokėtojų registro pritaikymas.
Skaitmeninis statybininko ID būtų tikrinamas panašiai kaip galimybių pasas, QR kodą suteiktų „Sodra“. Tam ministerija Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) iki 2023 m. planuoja įdarbinti 20 naujų inspektorių.
V. Šilinsko teigimu, „Sodra“ jau kaupia ir turi visus reikalingus duomenis, o per jos sistemą informacija teikiama ir kontroliuojančioms institucijoms.
Vasaros viduryje Seimo priimtuose teisės aktuose, kuriuos buvo parengusi ankstesnė Vyriausybė, buvo numatyta sukurti naują Skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo sistemą. Sistemoje buvo planuota kaupti duomenis, susijusius su statybininko ID kodo turėtoju – fiziniu asmeniu, atliekančiu statybos darbus, tiek darbo sutarties pagrindu, tiek vykdant savarankišką veiklą, ir duomenys apie jo darbdavį.
Anot pataisų rengėjų, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos sektoriaus priežiūrą vykdančios įstaigos negali tiksliai nustatyti nelegalius darbuotojus samdančių rangovų, kurie dėl to išvengia atsakomybės.
SADM duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje teisėtai dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimą ir 14 tūkst. – pagal veiklos pažymą. Tai sudaro apie 7 proc. visų socialiniu draudimu apdraustųjų fizinių asmenų Lietuvoje, tačiau statybų sektoriuje užfiksuojama daugiau kaip 50 proc. visų dirbusių nelegaliai (įskaitant nedeklaruotą darbą ar įdarbintus asmenis, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos).
Ministerija skaičiuoja, kad samdydamos darbuotojus neteisėtai bendrovės neapskaito 500–700 mln. eurų pajamų. Tokie asmenys gali būti išnaudojami, neturi darbo sutarčių, nėra užtikrinamos tinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos, nesuteikiama socialinė apsauga, nurodo SADM.
