Sako, kad turėjo žinoti ir kiti
Dar lapkritį „Lietuvos geležinkeliams“ gavus avansinį mokėjimą iš Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“, kuris užtikrina trąšų gabenimą po gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų, Eugenijus Gentvilas svarstė, kad tikėtina, jog „Lietuvos geležinkeliai“ apie tolimesnius planus vykdyti tranzitą, tarėsi ir su kitomis uosto įmonėmis.
„Aišku, kad geležinkeliečiai gavo privačios Klaipėdos uosto įmonės „Birių krovinių terminalas“ (BKT) garantijas, kad atvežtos trąšos bus iškraunamos uoste ir laivais išgabenamos galutiniams pirkėjams. Čia nieko keisto – BKT yra privati įmonė, kurioje 30 proc. akcijų valdo tas pats „Belaruskalij“.
Tačiau neabejotina, kad šiame susitarime apeiti sankcijas dalyvavo ir dar viena valstybinė įmonė – Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija (KVJUD). Akivaizdu, kad ši įmonė užtikrino, kad į uostą bus leidžiama įplaukti laivams, kurie išgabens baltarusiškas trąšas.
Beje, KVJUD už kiekvieno laivo įplaukimą ir švartavimą irgi gauna pinigėlius. Tad interesas apeiti sankcijas akivaizdus“, – sakė E. Gentvilas ir darė išvadą, kad sprendimą apeiti sankcijas ar vėlinti jų įsigaliojimą galiausiai priėmė keturių įmonių „aljansas“.
Pasak jo, neabejotina, kad iniciatyva priklauso Baltarusijos koncernui „Belaruskalij“, kuris iš dalies valdo ir BKT.
„Liko susitarti su dviem Lietuvos valstybės valdomomis įmonėmis – KVJUD, ir „Lietuvos geležinkeliai“. Kaip matome, sunku nebuvo“, – kalbėjo politikas.
Susitarimą neigia
Tuo tarpu patys „Lietuvos geležinkeliai“ sakė su jokiomis kitomis įmonėmis dėl tolimesnio trąšų tranzito ar avansų nesitarę.
„Minimi klausimai tarpusavyje nėra derinami.
Klientai, užsakydami krovinius, juos užsako visoje logistikos grandinėje – nuo traukinių atvykimo į Lietuvą iki krovinius gabenančių laivų. Apie galimus tolimesnius sprendimus Valstybiniame Klaipėdos uoste geriausiai atsakyti galėtų jame veikiančių įmonių ir institucijų atstovai“, – teigė „LTG Cargo“ atstovai.
Ar tokia informacija nepasiekė kitų įmonių, „Delfi“ teiravosi ir KVJUD bei BKT atstovų.
KVJUD generalinis direktorius Algis Latakas aiškino, kad Uosto direkcija apie „Lietuvos geležinkelių“ veiksmus informuota nebuvo.
„Uosto direkcija yra valstybės įmonė, kuri yra atsakinga už uosto vystymą, infrastruktūros tobulinimą ir uosto veiklos administravimą bei saugią laivybą uosto akvatorijoje.
Uosto direkcija pirkimo–pardavimo procese nedalyvauja ir sutarčių nesudarinėja, tai daro uosto žemę išsinuomojusios privačios verslo įmonės ir dėl JAV įvestų sankcijų, kiekviena jų individualiai turi vertinti ir prisiimti galimas rizikas nenutraukdami verslo su Baltarusijos įmonėmis.
Uosto direkcija šiai dienai neturi jokio įrankio, kuriuo galėtų verslui nurodyti su kuo sudaryti sutartis, o su kuo ne. Uosto direkcija nebuvo informuota apie „Lietuvos geležinkelių“ veiksmus“, – komentavo jis, o paklausus apie avansus tikino, kad direkcija jokių pirkimo–pardavimo sutarčių nesudarinėja, tad ir pati jokių avansų priimti negali.
BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas „Delfi“ teigė bendrai nesuprantantis, kodėl trąšų tranzitui išvis turi būti taikomos sankcijos.
„Gal kas nors, kada nors įgis drąsos ir pasakys viešai, kad sankcijų „Belaruskalij“ produkcijos transportavimui nėra ir negali būti“, – teigė jis. Ar įmonė žinojo apie „Lietuvos geležinkelių“ veiksmus, vadovas nepatikslino.
Plačiau apie BKT skaitykite čia.
