Opozicijos atstovai projektą kritikuoja, o valdantieji tvirtina, kad geresnio biudžeto parengti neįmanoma dėl pandemijos ir migrantų krizės. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad nerimo biudžetas kelia dėl deficito, siekiančio tris ir tris dešimtąsias procento bendrojo vidaus produkto. Ar reikia baimintis tokio deficito?

„Delfi TV“ laidoje „Delfi dienaSwedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad nemato pagrindo, jog reikėtų dramatizuoti biudžeto deficito.

„Turbūt reikėtų pradėti diskutuoti ir kelti klausimą iš kitos pusės: o ką būtų galima padaryti, kad tas deficitas būtų mažesnis ir kas dėl to laimėtų. Būtų labai akivaizdūs būdai. Pirmas, didinti biudžeto pajamas arba mažinti išlaidas. Didinant pajamas turbūt galima didinanti mokesčius. Ar to kas nors nori, ar šiuo metu tai būtų tinkamas metas didinti mokesčių naštą gyventojas ir verslui, turbūt, kad ne ir apie tai galime nebediskutuoti daugiau.

Nerijus Mačiulis

Mažinti išlaidas arba ne tiek didinti, kiek suplanuota, bet kas pasakys, kurioje srityje: ar nedidinti minimalaus mėnesinio atlyginimo, ar senatvės pensijoms didinti skirti mažiau lėšų, ar viešo sektoriaus darbuotojams skirti mažiau lėšų, ar neinvestuoti į infrastruktūrą, kelius ir taip toliau.

Turbūt irgi niekas nepasakys, kad čia būtų geras kelias, juolab, kad tas biudžeto deficitas valstybei šiuo metu nieko nekainuoja. Valstybė vis dar skolinasi labai ilgam laikotarpiui už neigiamas palūkanas. Tas lėšų įdarbinimas dabar į ekonomikos augimo potencialą, infrastruktūos vystymą tikrai nėra bloga strategija, turint omenyje, kad Lietuvos valstybės skola yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Aš tikrai nedramatizuočiau biudžeto deficito“, – svarsto N. Mačiulis.

Jis taip pat sako, kad šiuo metu ekonomikos papildomai skatinti nereikia, o biudžeto deficito pasekmės kol kas yra tik teigiamos.

„Kol kas iš to pasekmės yra tik teigiamos. Kas yra biudžeto deficitas? Tai reiškia, kad gyventojai gauna daugiau iš valstybės biudžeto negu yra paimama iš jų mokesčių pavidalu. Kiekvienas biudžeto deficitas yra kažkoks paskatinimas gyventojams: didesnės socialinės išmokos, didesnės pensijos, didesni viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, nepaimant tų pinigų didesniais mokesčiais.

Mes vis dar gyvename toje aplinkoje, kur valstybė skolinasi už labai mažas palūkanas, šiuo atveju netgi už neigiamas palūkanas. Vienintelis argumentas, dėl kurio reikėtų mažinti sparčiau biudžeto deficitą, gali būti tai, kad šiuo metu ekonomikos skatinti nereikia, gyventojų ir verslo papildomai skatinti nereikia, ekonomika ir taip auga labai sparčiai“, – svarsto N. Mačiulis.

Laidoje paklausus, ar vis tik toks skambus pavadinimas kaip „Galimybių biudžetas“ šioje situacijoje tinka, ekonomistas sakė, kad turėtume liautis klijuoti etiketes.

„Nemanau, kad biudžetams reikia klijuoti etiketes. Kiekvieną kartą, kai yra paruošiamas biudžetas ir nešamas diskusijoms į Seimą, jis vadinamas socialiai atsakingu, galimybių biudžetu, tai vis tik supraskime, kad ten yra be galo daug įvairiausių išlaidų, įvairių valstybės funkcijų finansavimas nuo krašto apsaugos iki švietimo, socialinės, sveikatos apsaugos“, – sako N. Mačiulis.

Pasiteiravus, kas labiausiai pajus pokyčius žvelgiant į šį biudžetą, ekonomistas tikino, kad pirmiausia – mažas pajamas gaunantys asmenys.

„Beveik keturiolika procentų didėja minimalus mėnesinis atlyginimas. NPD augimas yra sparčiausias per pastarąjį dešimtmetį, vidutinės senatvės pensijos dešimtadaliu didėja, ypač didėja tiems, kurių pensijos yra mažiausios ir kurie neturėjo darbo stažo. Sakyti, kad nepajus galima, bet taip tikrai nebus.

Tie, kurie kritikuoja, turėtų pasakyti, kurių išlaidų nedidinti: ar senatvės pensijas didinti lėčiau ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus didinti lėčiau, ar jau dabar didinti kažkuriuos mokesčius. Kritika tik tam, kad būtų pavirpintas oras ir atkreipti dėmesį, o ne kad būtų kažkas konstruktyviai pasiūlyta“, – tikino ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)