Apie Lietuvos užimtumo sistemos reformą antradienį diskutuota laidoje „Delfi tema“. V. Šilinskas pokyčius pristatė per pavyzdį.
„Praktinis pavyzdys: įmonė ieškojo 150 darbuotojų, Užimtumo tarnyba nusiuntė 700 žmonių, kurie teigė, kad ieško darbo. Tačiau iš jų tik 100 įsidarbino, o 600 grįžo atgal, nors 50 laisvų darbo vietų dar buvo.
Kai žiūrime į Užimtumo tarnybos statistiką, matome tą patį. Apie 10 proc. piliečių teigia, kad kad neturi darbo ir jo ieško. Tačiau Statistikos departamentui į tą patį klausimą taip pat atsako gerokai mažiau žmonių, apie 7 proc. Taigi, vien čia skirtumas išeitų apie 50 tūkst. žmonių.
Norime išspręsti šią problemą ir išsiaiškinti, kurie žmonės iš tikrųjų ieško darbo. Jiems irgi reikia padėti. Šiai dienai dažnai jie apsimeta, kad darbo ieško, o mes apsimetame, kad jiems padedame, siųsdami darbo pasiūlymus, nors jiems reikia spręsti skolų problemas, paslaugų, kad turėtų, kur vaikus palikti, priklausomybės irgi yra problema“, – dėstė jis.
Ministerija siūlo, kad jei asmuo per 6 mėnesius du kartus atsisakytų jam tinkamų darbo pasiūlymų, tada jam galėtų būti siūlomi ir kompetencijų bei patirties neatitinkantys darbai. Atsisakius ir jų, asmuo netektų bedarbio statuso, kuris suteikia nemokamą PSD.
„Siūlome, kad jei žmogus porą kartų per nustatytą laikotarpį atsisakytų darbo, laikytume, kad jis darbo neieško. Tačiau taip pat sakome, kad turime išsiaiškinti, kokios priežastis lemia, kad jis neieško. Jei dirba šešėlyje, tokiems žmonėms neturėtume duoti sveikatos draudimo. Jei žmogus turi kitų problemų, pavyzdžiui, tiesiog negali nuvažiuoti iki darbo, tada turime išspręsti tai su savivalda“, – pasakojo viceministras.
Užtektų vieno pranešimo
V. Šilinskas sutiko, kad tarp nuolat atsisakančiųjų darbo pasiūlymų yra tokių, kurie dirba šešėlyje.
„Siūlome, kad šešėlyje dirbantys būtų išbraukti iš Užimtumo tarnybos. Dabar tam reikia 2 pranešimų per metus, dabar tiek praktiškai nepasitaiko. Mūsų pasiūlymas yra, kad užtektų bent 1 pranešimo. Taip pat planuojame glaudžiau dirbti su savivalda, nes girdime gerųjų pavyzdžių, kai esant net ir dabartiniam reglamentavimui, meras, seniūnai ir seniūnaičiai ir darbdaviai surenka žmones, kurie teigia, kad ieško darbo. Pažįstami žino pažįstamus – sako, kad mato: sakai, kad ieškai darbo, bet matau, kad dirbi pas tą ar aną žmogų.
Šiai dienai nelegalų darbą nustato arba Valstybinė darbo inspekcija, arba Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikdama mokestinius patikrinimus. Tačiau tokių atvejų, kai Užimtumo tarnybai būtų pranešta 2 kartus per metus apie tą patį asmenį praktiškai nepasitaiko. Reiškia, kad jei žmogus kartą ir pakliuvo, jog dirba nelegaliai, jis lieka registruotas Užimtumo tarnyboje. Mūsų noras, kad pakaktų bent 1 pranešimo“, – sakė jis.
E. Radišauskienė minčiai pritarė, bet turėjo ir pastabų.
„Su PSD, taip. Dalis asmenų yra registruoti Užimtumo tarnyboje, naudojasi galimybe būti drausti valstybės lėšomis. Manome, kad šio klausimo ministerija neišsprendžia. Ji tik atskiria ir suteikia kitą statusą asmenims, kurie nėra pasirengę darbo rinkai. Taip suteikiama galimybė gauti tą patį PSD.
Sakome, kad reikėtų išgryninti. Reikėtų pagalvoti, ar tokie žmonės apskritai turėtų būti registruoti Užimtumo tarnyboje. Su jais turėtų dirbti savivaldybės. Statuso atskyrimas nieko nepakeičia, tik pagerina Užimtumo tarnybos statistiką. Faktas – bedarbių bus mažiau. Tačiau realiai jų nebus mažiau, vis tiek su jais kažkam reikės dirbti“, – sakė ji.
V. Šilinskas dar paaiškino, kokie darbai yra laikomi tinkamais.
„Tinkamas darbas yra tas, kuris atitinka žmogaus patirtį ir kvalifikaciją. Matome, kad yra problemų, kai žmogus ieško bibliotekininko darbo, kur biblioteka uždaryta prieš daug metų. Tada jis daug metų sėdi Užimtumo tarnyboje ir jokio kito pasiūlymo nepriima.
Siūlome, kad po tam tikro laikotarpio jam pasiūlytume ir nekvalifikuotą darbą. Jei tokio darbo atsisakytų, laikytume, kad jis darbo neieško. Svarstome dėl termino – nuo 6 iki 9 mėnesių. Jei buvau faksų remonto įmonės direktorius, o jų žmonės nebenaudoja, tai galiu eiti dirbti bet kuo kitu“, – svarstė jis.
E. Radišauskienė siūlė nesifokusuoti vien į „blogiausius bedarbius“.
„Jei žmogus dirba kvalifikuotą darbą, tai jis turi kompetencijų. Čia reikėtų dėti pagrindinį akcentą. Manau, neteisinga būtų siūlyti kitokį darbą“, – sakė ji.
Pasiūlymas dėl vakcinų
Viešojoje erdvėje yra kilę diskusijų, kad nepasiskiepiję bedarbiai negautų nedarbo išmokų. „Delfi“ pašnekovai šiai idėjai nepritarė.
„ Esame skeptiški idėjai nemokėti nedarbo draudimo išmokų. Jei žmogus ieško darbo, jis turi gauti išmoką, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jis jo neteko.
Ar buvo atleistas, ar išėjo savo noru. Negalime nustatyti, kad jei žmogus sako išėjęs savo noru, tikrai išėjo savo noru. Neretu atveju, darbdaviai sako, kad žmogus netinka ir liepia rašyti prašymą. Žmonės išeina ir mes turime suteikti jam draudimą“, – sakė jis.
Savo ruožtu E. Radišauskienė priminė, jog verslas siūlė testuoti privalomai ir Užimtumo tarnyboje.
„Kad nebūtų tokių žmonių, kurie vengia ir testuotis, ir vakcinuotis. Tiesiog registruojasi Užimtumo tarnyboje.
Esame už skiepus, tiesiog reikėtų pažiūrėti, kad jei žmonės išeina iš darbo, nes nenori testuotis, jie turėtų tokią pat pareigą ir Užimtumo tarnyboje“, – sakė ji.
