Antradienį Lietuvos regionų frakcijos įregistravo rezoliucijos projektą „Dėl kainų augimo naštos gyventojams kompleksinio mažinimo priemonių plano“.

Ketvirtadienį už rezoliuciją balsavo 59 Seimo narių. 37 buvo prieš, susilaikė 24 narių.

„Rezoliucija nepriimta, nes joje yra faktinių klaidų. Būtų labai negražu, jei Seimas priimtų rezoliuciją su faktinėmis klaidomis“, – po balsavimo pasisakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Kitu balsavimu Seimas nutarė, kad rezoliucija turi būti redaguojama iki kitos savaitės ir patobulintas jos variantas bus svarstomas kitą ketvirtadienį.

Siūlo planą, apimantį daugiau sričių

Rezoliucijos projektą buvo siūloma priimti, atsižvelgiant į augantį infliacijos rodiklį, kuris jau pasiekė 8 proc., kuro, dujų ir elektros kainas bei užsitęsusias Covid-19 pandemijos pasekmes.

Siūlymais pabrėžiama, kad auganti infliacija palies savivaldybių ir įmonių veiklą, kurios privalės didinti komunalinių, keleivių vežimo bei kitų paslaugų kainas, kurios taip pat esą reikšmingai padidins gyventojų būtinąsias išlaidas.

Projekto autoriai konstatuoja, kad 2021-2022 m. Vyriausybės pastangų ir priemonių mažinančių kuro, dujų, elektros ir kitų energetikos išteklių augimo įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms bei prekių kainoms nepakanka.

„Centrinis bankas klaidingai prognozavo infliacijos mastą ir dydį, ir Vyriausybės parengtas planas, kartu einantis su biudžetu, kurį netrukus patvirtinsime, tikrai nekompensuos praradimų, kuriuos patirs žmonės, augant visų prekių, paslaugų ir ypač kuro kainoms.

Siūlome Vyriausybei neužsnausti ant laurų patvirtinus biudžetą. Kalbant apie tai, kad jis yra socialiai orientuotas, atliepiantis žmonių, ypač turinčių žemiausias pajamas, lūkesčius, nes iš tiesų jau po pusmečio reikėtų įvertinti situaciją ir iki to laiko parengti planą, kuris apimtų daugiau sričių“, – Seimo posėdyje rezoliuciją pristatė Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Rita Tamašunienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kokias priemones siūlo?

Viena iš siūlomų priemonių – peržiūrėti akcizų politiką ir svarstyti galimybes mažinti akcizo mokestį kurui.

Frakcija taip pat siūlo diferencijuoti PVM mokesčio tarifą, užtikrinant 5 procentų lengvatinį tarifą būtiniausiems maisto produktams ir svarstyti papildomą PVM tarifo mažinimą centralizuotam šildymui, dujoms, karštam vandeniui bei kitų rūšių kuro, skirtoms individualių gyvenamųjų namų šildymui.

Taip pat siūloma amortizuoti infliacijos įtaką vaikų prekėms, paslaugoms bei ugdymui, didinant vaiko pinigus iki 100 eurų kiekvienam vaikui 2022 m. ir iki 120 eurų nuo 2023 m.

Lietuvos regionų frakcija ragina užtikrinti socialinių išmokų ir pensijų didinimą ir susieti socialinės pašalpos ir teisių į kai kurių paramos išmokų indeksavimą su infliacijos augimu.

Rezoliucijos projekte siūloma užtikrinti ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunančių asmenų galimybes pretenduoti į būsto šildymo, karšto vandens ir komunalinių išlaidų kompensacijas; taip pat didinti finansinę pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus įmonėms ir taip stabilizuoti nuo pandemijos pradžios augantį nedarbo lygį.

Projekto autoriai siūlo parengti išlaidų kompensavimo mechanizmą savivaldybių komunalines bei keleivių vežimo paslaugas teikiančioms įmonėms, užtikrinant teikiamų paslaugų kainų stabilumą galutiniam vartotojui sudėtingu laikotarpiu.

Foto: V.Cesevičiūtės nuotr.

Priemonės padidintų valstybės skolą?

Seimo narys Edmundas Pupinis ketvirtadienį posėdžio metu pasitikslino: „Kaip suprantu, jūs siūlote skolintis dar, didinti skolą ir dar labiau išbalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas. Ar taip suprantu?“.

Atsakydama R. Tamašunienė pažymi, kad šiuo metu taip elgiasi daugelis ES valstybių.

„Jos didina vartojimą ir didina žmonių pajamas. Neseniai Prancūzijoje nuspręsta išmokėti po 100 eurų žmonėms, kad sumažintų kylančias kainas ir jų poveikį žmonių vartojimui ir jų krepšeliams. Galvojama į priekį: geriau pasiskolinti ir paskui bendrai grąžinti, nei kad žmonės atsidurtų už skurdo ribos ar reikalautų didesnės socialinės paramos vėliau.

Tai – lazda su dviem galais. Ar duodame žmonėms, palaikome dirbančiuosius ir vartojimą didiname, ar mes neduodame ir laukiame, kol jie taps bedarbiais ir paskui mokėsime socialines išmokas. Man pirmasis variantas atrodo patrauklesnis“, – teigia R. Tamašunienė.

E. Pupinis, siūlydamas nepritart rezoliucijai, atkreipė dėmesį, kad tai padidins valstybės skolą ir padidins infliaciją.

„Visi norai ir fantazijos turi būti finansiškai pagrįsti. Jeigu skolinsimės, tie patys, kurie teikia pasiūlymus didinti išlaidas, po gero pusmečio sakys: žiūrėkit, padidinote skolą. Manau, kad ekonomika vystosi normaliai, biudžetas pakankamai gerai subalansuotas. Priešingu atveju, jei į rinką išmesime daug pinigų, padidinsime infliaciją.

Veiksmai turi tam tikrus atoveiksmius. Nemanau, kad reikia tokių perkrovimų ekonomikoje ir išmesti perteklinių lėšų, bet reikia padėti tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų trūksta pajamų, kad susimokėtų už patirtas išlaidas. Turbūt taip daro ir Vyriausybė: paprasčiausiai daugiau skiria paramai žmonėms, kad būtų kompensuotos tam tikros išlaidos, bet tie, kurie dirba ir gauna pakankamas pajamas ir daug vartoja, jiems PVM ar kitų dalykų nereikėtų sieti su mūsų normaliai beaugančia ekonomika“, – kalbėjo Seimo narys.

Arvydas Nekrošius paprieštaravo E. Pupiniui, kad biudžetas gerai subalansuotas.

„Yra dar kur pasistengsi ir pasistemti. Manau, kad rezoliucija reikalinga ir savalaikė. Vyriausybė tikrai nevykdo savo įsipareigojimų, nepadeda žmonėms sumažinti kaštų, tik siūlo kelti mokesčius, visokius draudimus, bet realiai pagalbos žmonėms nesulaukiame, todėl ši rezoliucija padės Vyriausybei susikoncentruoti ir padėti žmonėms“, – tikina jis.