„Trečiadienį 10 val. ryte nė vienas Kinijos uostas nedeklaravo ir nepriėmė lietuviškų konteinerių krovinių“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius.
Panašu, kad Kinija ieško menkiausių priekabių, kaip neišmuitinti iš Lietuvos atkeliavusių prekių, jų nepriimti ir sugrąžinti atgal. Kenčia ne tik Lietuvos verslas, bet ir su Lietuva bendradarbiaujančios įmonės.
„Siuvimo įmonė, kuri seniai dirba su Kinijos rinka, bet siuva prancūzams. O prancūzai parduoda į Kiniją. Kinai pamatė, pasižiūrėjo visą nomenklatūrą: „Made in Lithuania“ ir pasakė: keiskite tiekėją. Prancūzai kreipėsi į mūsų gamintojus ir sakė spręsti šį klausimą, nes nebegalėsime iš jūsų pirkti“, – pasakoja R. Sartatavičius.
Kinija nežada sustoti ir kurpia planą šalims, kurios paseks Lietuvos pavyzdžiu ir susibičiuliaus su Taivanu. Grasinimų iš Pekino sulaukė Latvijos ir Estijos medienos apdirbimo ir prekybos įmonės.
Latviai sako, kad įspėjimai atėjo iškart po praėjusią savaitę įvykusio Baltijos šalių parlamentarų susitikimo Taivane.
„Kinai pasakė: jei ir kitos Baltijos šalys paseks Lietuvos pavyzdžiu, jos turės tokių pačių ekonominių problemų. Šiuo metu neturime jokių problemų, prekiaudami su Kinijos įmonėmis, bet tai, kad jų neturime šiandien, nereiškia, kad neturėsime jų rytoj“, – sako Latvijos medienos perdirbimo federacijos vykdomasis direktorius Kristapas Klaussas.
Į Kinijos ekonominį spaudimą Lietuvai ir grasinimus kitoms Baltijos šalims nebegali nereaguoti Europos Komisija (EK). Briuselis skelbia, kad ruošia prekybinį ginklą visoms valstybėms, kurios nuspręs šantažuoti ES. Tai turėtų naudos ir Lietuvos ginčui su Kinija.
„Priemonė, kuriai nereikėtų ilgų procedūrų, o būtų galima greitai atsakyti trečiosioms šalims, jei jos panaudotų šantažą prieš šalis nares ar ES“, – pažymi eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Briuselio planą galima vadinti ekonominiu NATO, mat jei nukentės vienas, agresoriui atsakys visi.
„Šis instrumentas leistų Europos Komisijai, kuri paprašyta įsitraukti padėti Lietuvai, turėti papildomus svertus, argumentuojant, kad jeigu įvedamos neteisėtos sankcijos prieš vieną iš bendrijos narių, bendrija turi galimybę ir plačių instrumentų atsakyti“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
EK teigia, kad šiuo metu nėra teisinės bazės, kuri galėtų veikti prieš ekonominę prievartą. Tokią sukūrus, būtų galima įvesti 12 atsakomųjų priemonių. Pavyzdžiui, EK šantažuojančioms šalims galėtų sustabdyti tarifų nuolaidas, padidinti muitus, stabdyti tarptautinius įsipareigojimus, padidinti eksporto ar importo apribojimus.
„Viena iš tokių priemonių galėtų būti tiesioginių užsienio investicijų ribojimas Europos Sąjungoje, netgi ES rinkos uždarymas. Tai yra grynai prekybos priemonės, kurios leistų proporcingai atsakyti galimam ekonominiam šantažui“, – sako V. Sinkevičius.
Iki šiol EK svarstomoms sankcijoms pakakdavo vienos valstybės veto ir jos būdavo atmestos. Dabar pirmą kartą Europa turi šansą priimti sprendimą daugumos valstybių pritarimu.
„Viena iš pagrindinių naudų – jei EK ryžtųsi pritaikyti prekybines sankcijas, tokiam sprendimui nereikėtų visų Europos šalių pritarimo, užtektų tik daugumos“, – aiškina Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas Raigirdas Boruta.
Kad planas įsigaliotų, jį turi priimti dauguma ES narių ir Europos Parlamentas, tačiau jau dabar kai kurios šalys tam prieštarauja. Švedija abejoja, ar problema tokia didelė, kad būtų pateisinamas toks pasiūlymas. Skeptiškos ir Čekija, Suomija, Estija ir Italija.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
