„Skelbsime konkursą, kad kita įmonė galėtų galbūt pabaigti projektavimo darbus ir gauti reikiamus leidimus, nes laukti nelabai galima“, – trečiadienį Seimo Kultūros komiteto nariams sakė R. Kačkutė.
Kaip pasakoja R. Kačkutė, kalno nuošliaužų tvarkymas sustojo, kadangi darbų projektą parengti turėjusi „Hidroterra“ tą esą padarė netinkamai – visus projektuojamus darbus priskyrė tvarkybai, nors Statybų inspekcija nurodė, kad daliai jų privalomas leidimas atlikti statybos darbus.
Nacionalinis muziejus atsisakė projektuotojams sumokėti visą atlygį už parengtą projektą ir skaičiavo delspinigius, todėl „Hidroterra“ padavė muziejų į teismą.
„Jei pradėtume darbus be statybų leidimo, anot Statybų inspekcijos, kitą dieną būtų sustabdyti Gedimino kalne darbai, nes nebuvo gauti reikiami leidimai. Reiškia, mes iš situacijos nepajudėtume, Gedimino kalno tvarkyti negalėtume, bet jau dėl kitos priežasties“, – nurodė R. Kačkutė.
Ji atskleidė, kad bendrovei nebuvo išmokėta apie 400 tūkst. eurų, jau priskaičiuota 120 tūkst. eurų delspinigių. Jų, anot NM direktorės, muziejus nereikalautų, jei įmonė pasirūpintų atitinkamais leidimais.
Jos teigimu, kol darbai negali būti vykdomi dėl teisinių ir biurokratinių priežasčių, NM užsiima nuolatine kalno būklės stebėsena, yra numatęs 0,5 mln. eurų rezervą skubiems gelbėjimo darbams atlikti.
„Nuo 2018 metų kalnas turi įdiegtą visą stebėsenos sistemą – kiekvieną kartą, kai yra kažkokie pajudėjimai, iškrenta truputį daugiau kritulių, mes tą matome ir (…), pastebėję bent mažiausius pajudėjimus, iš karto imamės gelbėjimo darbų ir atsirandančius plyčius užlopome“, – teigė NM direktorė.
Savo ruožtu „Hidroterra“ reikalauja NM atsiskaityti už atliktus darbus ir muziejui yra pateikusi 584 tūkst. eurų ieškinį.
Be muziejaus, į bylą taip pat įtraukta Statybos inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas. Anot „Hidroterra“ atstovų, savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas pritaria įmonės pozicijai, esą statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas įgyvendinant Gedimino kalno sutvarkymo darbus.
Pasak bendrovės direktoriaus Dariaus Kalesnyko, statybos darbai ant kalno vykti negali, nes jis yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kurioje negali būti taikomas statybos įstatymas.
Nuo 2017 m. gruodžio Gedimino kalno teritorijoje paskelbta valstybinio lygmens ekstremalioji situacija.
