Sankcijas vykdo bankai

Vertindamas galimas sankcijų pasekmes užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį žurnalistams sakė, kad baltarusiškų trąšų tranzitas Lietuvoje gali stoti. Anot ministro, vyksta diskusijos, kaip dėl to būtų galima kompensuoti netekimus įmonėms.

Antradienį Seime jis kalbėjo, kad sankcijų įgyvendinimas priklauso nuo įmonių, tačiau neatmeta ir Vyriausybės įsikišimo galimybės, skelbia BNS.

„Kiekvienas tiekimo grandinėje dalyvaujantis juridinis subjektas turi apsispręsti, ar jis sudarinės sandorius, ar ne. Iš esmės sankcijų (...) įgyvendinimas priklauso nuo paties subjekto sprendimo“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Landsbergis.

„Tiesioginio, teisinio įpareigojimo įgyvendinti iš Amerikos įvestas sankcijas nekyla“, – teigė jis.

Pasak jo, verslas, įskaitant tranzite dalyvaujančias valstybės valdomas įmones „Lietuvos geležinkelius“ ir Klaipėdos uostą, „nėra įpareigotas atsiskaityti su valstybe už sprendimų priėmimą“.

Komentuodamas, ar „Belaruskalij“ produkcija bus vežama per Lietuvą po gruodžio 8-osios, susisiekimo ministras Marius Skuodis taip pat tikino, kad procesas priklausys nuo bankų, tačiau pripažino, kad pokyčių logistikos grandinėje bus.

„Jeigu bankai priima mokėjimus iš sankcionuotų juridinių asmenų, tai krova, tikėtina, gali vykti, jeigu bankai nepriima, ji negali vykti. <...> Kad kažkas pasibaigtų konkrečią dieną, tai ne, bet kad po gruodžio 8-osios daug kas keisis visoje logistikos grandinėje, tai taip, o kaip – priklausys nuo bankų“, – spaudos konferencijoje atsakydamas į BNS klausimą penktadienį sakė susisiekimo ministras.

Jis kartojo, kad makroekonominiu požiūriu Lietuvai sankcijų pasekmės yra nežymios, o konkrečioms įmonėms poveikis bus.

Jau anksčiau skelbta, kad per Lietuvą nustojus vežti „Belaruskalij“ produktus, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ netektų maždaug ketvirtadalio krovinių, o Klaipėdos uostas – apie trečdalio. Atitinkamai tai sudarytų apie 60 mln. Eur ir 20 mln. Eur pajamų.

Šiuo metu Lietuvos bankų asociacija, vienijanti Lietuvoje veikiančius bankus, išsamiau situacijos nekomentuoja.

„Sprendimai dėl konkrečių sandorių bankų yra priimami individualiai, išnagrinėjus visas jų aplinkybes ir pateiktus dokumentus. Šiuo metu detaliau pakomentuoti situacijos negalėtume“, – nurodoma Delfi pateiktame atsakyme.

Paslaugos teikiamos, kai už jas yra galimybė atsiskaityti

Paklaustas apie pokyčius po gruodžio 8 d. Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pakartojo tą patį – JAV sankcijas Europoje iš esmės įgyvendina komerciniai bankai.

„Paslaugos teikiamos tada, kai už jas yra galimybė atsiskaityti. Krovinys gali važiuoti tol, kol finansų institucijos leidžia vykdyti atsiskaitymus“, – komentuoja jis.

„Iki tol, kol krovinys pasiekia uostą, jis dar pereina per įmonių, vykdančių į valstybę įvežamų krovinių, kontrolę, kuri užkardo galimybę į uostą patekti sankcionuojamam kroviniui“, – priduria A. Latakas.

Jis teigia nepastebintis esminių pokyčių Baltarusiškos kilmės trąšų krovoje. Lyginant praėjusių metų 10 mėnesių su šių metų dešimt mėnesių, matomas nežymus (3 proc.) trąšų krovos augimas. Tiek pernai, tiek šiemet per 10 mėnesių perkrauta daugiau nei 9 mln. tonų trąšų.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarčiai sankcijos nebūtų taikomos

„Lietuvos geležinkelių“ atstovė Laura Gabrilavičiūtė nurodo, kad grupės įmonės savo veikloje laikosi tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Dėl sankcijų laikymosi „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su atsakingomis Lietuvos ir JAV valstybinėmis institucijomis, tarp kurių – ir JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).

Anot jos, tai, kaip keisis situacija po nurodytos datos, priklausys tiek nuo vietos ir tarptautinių institucijų išaiškinimų, tiek ir nuo Lietuvoje veikiančių finansų institucijų: ar jos apsispręs aptarnauti Baltarusijos kompanijos atliekamus mokėjimo pavedimus, ar ne.

„Šiuo metu dar laukiame žinių, kaip tiksliai bus traktuojama situacija po gruodžio 8 d. Kai tik jų bus, informuosime“, – nurodo „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra privalomos ES sankcijos, nukreiptos prieš asmenis ir įmones, siejamas su Baltarusijos režimu.

„Sankcijos taikomos po šių metų birželio 25 d. su „Belaruskalij“ sudarytoms sutartims – tokiu būdu siekiama, kad anksčiau įsipareigojimus prisiėmę ES verslai turėtų galimybių juos išpildyti ir perorientuoti savo veiklą. „Lietuvos geležinkelių“ Grupei priklausanti „LTG Cargo“ gabena baltarusiškas trąšas pagal sutartį, kuri buvo sudaryta dar iki šių metų birželio 25 d. Pasikeitus ES ar JAV sankcijų taikymui, bendrovė yra pasirengusi jų reikalavimus įgyvendinti“, – komentuoja L. Gabrilavičiūtė.

Anksčiau skelbta, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ galioja iki 2023 metų pabaigos.

„Belaruskalij“
Foto: Scanpix

Kaip kompensuos nuostolius?

Baltarusiškų trąšų krovinio srautas Klaipėdos uoste užima didžiąją tranzitinių krovinių dalį, tad netekus baltarusiškų krovinių, A. Latako teigimu, nuostolių patirs tiek Klaipėdos uostas, tiek jame veikiančios įmonės, turinčios krovinių iš Baltarusijos.

„Neigiama įtaka būtų didelė, o tokio krovinio srauto, kuris dabar yra tranzitinis, jo greitai kompensuoti nepavyks, tad pagalbos reikės tiek uoste veikiančioms įmonėms, tiek galbūt ir Uosto direkcijai“, – sako jis, bet pažymi, kad dar anksti vertinti galimus nuostolius. Įvertinti sankcijų poveikį valstybės įmonė esą galės, pilnai įsigaliojus numatytoms sankcijoms.

Klaipėdos uosto vadovas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos uosto, lyginant jį su kitais aplinkiniais uostais, stiprybė – krovinių diversifikacija, t. y. uostas yra pritaikytas krauti įvairių rūšių krovinius.

„Ir toliau aktyviai vykdysime krovinių diversifikavimo veiklą ir stengsimės diversifikuoti jų srautus tiek geografiniu, tiek klientų, tiek vežamų krovinių atžvilgiu, kad priklausymas nuo vieno ar kito regiono būtų kuo mažesnis. Taip pat toliau vykdysime infrastruktūros projektus, per artimiausius 4 metus į Klaipėdos uostą planuojama investuoti dar apie 400 mln., kad uostas neprarastų konkurencingumo ir toliau užtikrintų galimybes verslui ir duotų grąžą valstybei“, – kaip planuojama mažinti nuostolius kalba A. Latakas.

Bendrovei „LTG Infra“, atsakingai už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymą, taip pat gali prireikti valstybės subsidijos geležinkelių infrastruktūros konkurencingumui užtikrinti.

„Valstybinės subsidijos geležinkelių infrastruktūrai yra įprasta pasaulinė praktika. Subsidija „LTG Infra“ būtų reikalinga tuo atveju, jeigu bendrovės praradimai dėl susiklosčiusios situacijos ar kitų reikšmingų pokyčių rinkoje būtų pernelyg dideli ir grėstų iššūkiais užtikrinant, pavyzdžiui, regiono transporto rinkoje konkurencingus tarifus“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Tai, kokio dydžio subsidija būtų reikalinga, esą priklausys nuo išorinių aplinkybių: finansų institucijų sprendimo aptarnauti Baltarusijos bendrovės mokėjimo pavedimus ar ne, sankcijų pasikeitimų ateityje ir kt.

Delfi primena, kad šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. JAV paskelbtos sankcijos apriboja atsiskaitymus JAV doleriais, galimybę sandoriuose dalyvauti JAV subjektams ir galimybę JAV bankams šiuos sandorius aptarnauti.