Švietimo politiką įgyvendinanti biudžetinė įstaiga – Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) – šiemet liepą skelbė 1,95 mln. eurų (su PVM) maksimalios vertės pirkimą „Mobilūs vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginiai“. Pirkimą laimėjo „Biznio mašinų kompanija“.
Dabar skelbiamas dar vienas identiškas pirkimas, tik mažesnis – beveik milijono eurų vertės (982,8 tūkst. eurų).
Antrą pirkimą UAB „Lantelis“ apskundė teismui ir argumentuoja, kad pirkimas surėdytas tik vienam prietaisui, kurį gali pasiūlyti tik viena bendrovė. Dar įmonė vertina, kad nupirkta įranga tik „rinks dulkes“ nenaudojama, o valstybė švaisto pinigus, nors galėtų gauti ir pigesnių, ir geresnių sprendimų
Su tuo nesutinka nei NŠA, nei ministerija, nei konkurentė, tačiau ginče galutinį išaiškinimą pateiks teismas.
Kas gi buvo nupirkta pirmojo pirkimo metu? Už 1,95 mln. eurų lėšas nupirkta apie 1800 komplektų vadinamosios hibridinės klasės įrangos – ji leidžia mokytojams pamokas vesti nuotoliniu būdu. Vieno įrangos komplekto kaina – 1072 eurai (886 Eur be PVM).
Į komplektą įeina planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy Tab A7 Lite Wifi versija (SM-T220)“, kurio kaina prekybos tinkluose šiuo metu svyruoja apie 160 eurų.
Dar komplektacijoje įeina trikojis stovas „Tripod CoreParts mobx-ACC-007“. Lietuvos parduotuvėse tokios prekės nebegalima rasti, užsienio interneto svetainėse siūlomos kainos svyruoja apie 30 eurų už vieną.
Įeina ir belaidės ausinės „Sandberg Wireless Headset EET-09“ (analogų parduotuvėse nepavyko rasti), mobili garso atkūrimo sistema „Xiaomi Mi portable Bluetooth speaker 16W MDZ-36-DB“ (kainos parduotuvėse svyruoja apie 40 eurų), programinė įranga („Teams by Swivl“), transportavimo krepšys, pastarosios dvi dalys įeina į roboto komplektaciją.
Bendroje sumoje, mažmeninės įrenginių kainos daugiau ar mažiau atitinka NŠA pasiūlymą.
Tačiau „Lantelį“ pirkime piktina kitkas – tikina, kad galėtų pasiūlyti arba geriau, arba pigiau, bet pagal esamas sąlygas negali pasiūlyti nieko.
Ieškinys: nepagrįstai sudaromos sąlygos vienai bendrovei
UAB „Lantelis“ pateikė ieškinį teisme ir NŠA išsako rimtus kaltinimus – teiktoje pretenzijoje įvertino, esą NŠA pirkimas buvo neteisėtas, diskriminuojantis gamintojus ir tiekėjus bei užkertantis kelią tiekėjams siūlyti įvairių gamintojų prekes.
Įmonė argumentuoja, kad daroma žala visuomenei perkant iš anksto suplanuotas vieno gamintojo prekes, kurias pateiks galimai iš anksto susitartas tiekėjas, rašoma teismo dokumentuose.
„Lantelis“ įsitikinęs, kad kiti gamintojai gali pasiūlyti ne tik funkciškai pranašesnes prekes, bet netgi leistų sutaupyti biudžeto lėšų.
NŠA pozicija teisme priešinga – įmonės argumentai ir reikalavimai abstraktūs ir subjektyvūs, nei teisiškai nei faktiškai nepagrįsti, tuo metu pandemijos akivaizdoje mokyklos turi neatidėliotiną poreikį gauti reikiamą įrangą.
„Ieškinys bei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateikti ne siekiant apginti ieškovo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus, bet siekiant visai kitų tikslų, iš esmės – pirkimo sužlugdymo“, – vertino NŠA ir nurodė, kad „Lantelio“ siūloma įranga nėra tokia mobili ar pigi.
Vilniaus apygardos teismas nepritaikė apsaugos priemonių, mat pirkimas susijęs su viešuoju interesu, tačiau vertina, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir toliau bus nagrinėjamas.
Pratrūko: 20 metų tas pats, viena organizacija nusprendžia, ką ir iš ko pirkti
„Delfi“ susisiekus su įmonės „Lantelis“ atstovu, jis vertino, kad švietimo srities pirkimai niekada nebuvo skaidrūs.
„NŠA su viena organizacija nusprendžia, ką parduoti ir ką pirkti. Visada taip buvo – jau kokius 20 metų. Anksčiau buvo kitos organizacijos, Ugdymo plėtotės centras ir Švietimo aprūpinimo centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, bet viskas buvo derinama su viena organizacija. Numodavome ranka, na yra taip, ką darysi. Bet šį kartą nusprendėme, kad jau nusibodo. Situacija tokia, kad mokyklos yra žiauriai nelaimingos – gauna įrangą, kurios, vienas dalykas, nenori, antras dalykas, nereikia arba reikia kažko kito“, – pasakojo „Lantelio“ vienas iš vadovų, prašęs likti neįvardytas.
Jis įsitikinęs, kad NŠA nusipirko įrangą, kuri neatitinka ugdymo specialistų poreikių.
„Netgi sakyčiau, kenkia ugdymo procesui. Galvojame, kad šį kartą užtenka būti pastumdėliu. Kas nutinka, kai viena organizacija tiekia visai Lietuvai, po to natūraliai kiti rinkos dalyviai nebeturi galimybės. Ir ne tik mes, bet keturi – penki“, – vardijo „Lantelio“ atstovas.
Iš tiesų pirkime registravosi ir daugiau bendrovių – iš viso 16 dalyvių. Bet pasiūlymus pateikė tik vienos grupės įmonės.
„Nes akivaizdžiai yra aprašyta viena įranga. Ta prasme, ten nieko kito negali pasiūlyti, tai natūralu, kad niekas ir nesudalyvavo. O mes pateikėme pretenziją, mūsų pretenzija buvo atmesta, tada mes kreipėmės į teismą“, – paaiškina „Lantelio“ atstovas.
Jis įsitikinęs, kad NŠA nupirkta įranga galėtų veikti specifinėse situacijose, tačiau šiandienos poreikių neatliepia, be to yra nepatogi ir sudėtinga naudoti. Jis suskaičiavo 27 žingsnius, kuriuos reikia atlikti norint įrangą naudoti, o esą, yra sprendimų, kur pakanka ir dviejų žingsnių.
„Aš sunkiai įsivaizduoju mokytojus, kurie pasijungtų. Mes bendraujame su daug mokyklų, netgi IT žmonės sako, kad velnias čia kojas gali nusilaužti, ir mes nesugebam visko pasijungti. O čia dabar reikės mokytojui. Tragedija. Čia vienas dalykas.
Antras dalykas, rinkoje yra milijonas sprendimų, ne tik mes siūlome, bet ir konkurentai, kur vieną kabelį įkiši, ir turi. Gal ne pilną hibridinę klasę, bet bent jau dalinai. O šiuo atveju – nei tu hibridinę klasę turi, o dar turi padaryti šimtą žingsnių, kad pasijungtum sprendimą“, – vertina „Lantelio“ atstovas.
„Mokytojai jau seniai „Teams“ ar „Zoom“ naudojasi, o čia dar papildomas „appsas“, su kuriuo mokytojas turi išmokti dirbti. Kam apskritai to reikia. Arba dar – konkurso sąlygose prašoma, kad turi būti pateikta talpykla „debesyje“ – tai NŠA jau seniai yra nusipirkusi „Microsoft“ po 1 terabaitą duomenų visiems vaikams ir mokytojams. Tai kam to reikia?
Matosi, kad techninės specifikacijos sudėliotos taip, kad lyg ir jos atrodo kažkokios lengvos, lyg ir visi galit pasiūlyti, bet kai pradedi ieškoti, velnias slypi detalėse, ir supranti, kad ten galima pasiūlyti tik vieną daiktą, kurį atstovauja viena įmonė, kuri jau 25 metus tiekia“, – pyko įmonės atstovas.
Jį piktino ir tai, kad anksčiau NŠA parengtame vadove, kuriame apibrėžtas hibridinis mokymas, pateikta būtent „Swivl“ gaminamo roboto iliustracija, o dabar toks pirkimas organizuojamas. Šiame vadove nurodoma, kad robotas – brangiausias sprendimas, reikalaujantis papildomų įgūdžių, tačiau suteikia daugiausia lankstumo. Apibendrinta, kad daugumai galimų pamokų pakaktų plataus kampo kameros.
„Šis sprendimas, kurį jie pasirinko, ne tiek svarbu, gera ar bloga jo kaina – jis visiškai neatliepia to, ko reikia šiuo metu mokykloms,tai yra absurdiškiausia ir dėl to pradėjome visus teisinius procesus.
Jaučiame, kad šioje vietoje ir mokytojai yra apgauti, ir valstybės biudžetas yra švaistomas vėjais – įranga bus padėta po laiptais ir niekas jos nenaudos, kaip dauguma atvejų, kai padalina ministerija“, – apibendrino „Lantelio“ atstovas.
Žvalgo ir Viešųjų pirkimų tarnyba
Viešųjų pirkimų tarnyba taipogi gavo įmonės pretenziją, tačiau neturėjo aiškaus atsakymo.
„Tarnyba, vertindama riziką, lapkričio 8 d. kreipėsi į Nacionalinę švietimo agentūrą, pateikti pirkimo vykdytojo atsakymą į tiekėjo pretenziją ir pagrįstu, kaip užtikrina konkurenciją bei nurodyti Pirkimo vykdytojo žinomus, techninėje specifikacijoje reikalaujamų parametrų visumą atitinkančius, ne mažiau kaip trijų gamintojų, siūlomus gaminius. Atsakymas kol kas negautas“, – nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba.
Būta pažeidimų, kuriuose NŠA sudarė nelygias sąlygas
Per trumpą veiklos istoriją NŠA viešieji pirkimai jau kelis kartus atsidūrė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) akiratyje.
Pernai rugsėjį VPT nustatė, kad NŠA, vykdydama pirkimą „Pretendentų į švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovus kompetencijų vertinimo paslaugos“, kurio planuota vertė iki 276 tūkst. eurų, padarė pažeidimų, pirkimas neatitiko lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, NŠA įpareigota jį nutraukti.
„Perkančioji organizacija pernelyg susiaurino sutarčių dalyką, tuo nepagrįstai apribodama kitų tiekėjų, teikiančių kandidatų į įvairių įstaigų (ne tik švietimo) vadovus vertinimo paslaugas, galimybes dalyvauti pirkime. Vadovaujantis įtvirtintu reikalavimu, susidarė situacija, kai tiekėjai, turintys didelę patirtį teikiant personalo atrankos paslaugas, formaliai neatitiko kvalifikacijos reikalavimo vien dėl to, kad reikalaujama patirtis turėjo būti įgyta vertinant pretendentų, siekiančius tapti išimtinai švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovais, kompetencijas“, – rašyta VPT vertinime.
Išvadoje rašoma, kad NŠA pagal tiekėjų klausimus keitė reikalavimus kvalifikacijai, tačiau apie tai pranešė tik prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, o tai yra nepakankama – kiti neprisijungę tiekėjai pakeitimo nematė. O pakeitimas buvo esminis, galėjęs daryti įtaką potencialių dalyvių susidomėjimui, įvertino VPT.
NŠA, su rangovu sudariusi sutartį pernai balandį, vėliau atlikusi mokėjimą, tik dar vėliau apie pasibaigusias pirkimo procedūras paskelbė ataskaitą VPT.
NŠA vien šiemet jau organizavo 63 pirkimus, kurių vertė – 11,9 milijono eurų, o sutarčių skaičius siekia 150, rodo VPT duomenys.
Iš jų maždaug penktadalis pirkimų vertės tenka „Biznio mašinų kompanijai“ – 2,482 mln. eurų pirkimų vertė ir 12 sutarčių. Dalį, 889,35 tūkst. eurų, atriekia pirkimas „Taikomosios programinės įrangos kalbiniams gebėjimams ugdyti sukūrimo ir adaptavimo paslaugos“, o kiti laimėti pirkimai – jau minėti mobilių vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginių pirkimo skirtingos dalys. BMK šiemet iš viso yra laimėjusi pirkimų, kurių vertė siekia 3,727 mln. eurų, tokią informaciją pateikia VPT švieslentė.
Tuo metu „Lantelis“ yra laimėjusi pirkimų už 1,174 mln. eurų, tačiau NŠA pirkimo ji nėra laimėjusi.
NŠA: tiekėjai galėjo siūlyti įvairių komplektacijų
Pati NŠA nesutinka su „Lantelio“ pretenzijomis ir patikina, kad spręsdama, kokius techninius reikalavimus nustatyti siekiamai įsigyti įrangai, kad ji tenkintų švietimo sistemos įstaigų poreikius, NŠA atliko rinkos tyrimą ir buvo nustatytos bent kelios įvairių gamintojų įrenginių komplektacijos: ir pigesnės, ir brangesnės, ir iš skirtingų tiekėjų.
„Be to, iš anksto viešai buvo paskelbta pirminė techninė specifikacija, kad rinkos dalyviai galėtų pateikti savo pastabas. Jos buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta pakoreguojant techninę specifikaciją ir dar labiau atveriant galimybes tiekėjų sąžiningai konkurencijai pirkimuose. Todėl teiginius, kad „techninės specifikacijos reikalavimai parengti vienam konkrečiam gamintojui“, NŠA laiko nepagrįstais“, – teigiama raštu atsiųstame komentare.
NŠA paaiškina, kad jau įvykusio ir vykstančio pirkimo techninės specifikacijos yra vienodos, abu pirkimai skirti nupirkti hibridiniam mokymui organizuoti reikalingą įrangą.
„Nėra nustatyti apribojimai ar konkretūs reikalavimai, koks įrenginių kiekis turi sudaryti perkamą „mobilų vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginį“ ar būtent koks komplektaciją sudarantis įrenginys turi išpildyti vieną ar kitą funkciją – tai, maksimaliai neribojant tiekėjų / gamintojų konkurencijos, palikta tiekėjų pasirinkimui“, – patikina NŠA.
NŠA atkreipė dėmesį, kad esamais komplektais, kurių yra 1800 vnt., mokytojai jau naudojasi, jiems buvo organizuoti mokymai, apmokyta 800 mokytojų, o internete pateiktos instrukcijos ir vaizdinė medžiaga, veikia speciali pagalbos „linija“ e. paštu – ja konsultuotis galima tiesiogiai.
Vertindama pirkimus, NŠA patikino, kad sąlygomis nėra ribojama nei vieno iš tiekėjų galima konkurencija, tiekėjai nėra diskriminuojami, o atvirkščiai – NŠA yra suinteresuot kuo didesne konkurencija ir kuo naudingesniais pasiūlymais.
„Vertinant, tai, kad UAB „Biznio mašinų kompanija“ yra vienas didžiausių rinkos dalyvių, savaime suprantama, kad šis tiekėjas aktyviai dalyvauja NŠA vykdomuose pirkimuose“, – rašoma komentare.
„Tik trijuose NŠA 2020 m. vykdytuose pirkimuose (iš viso įvykdyta 700 viešųjų pirkimų 2020 m.) VPT konstatavo pažeidimus (2 iš jų – dėl to paties objekto). O šiais metais iki šiol nei viename iš tikrintų NŠA viešųjų pirkimų (tame tarpe ir dėl UAB „Lantelis“ pretenzijoje minimo pirkimo „Mobilūs vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginiai“) VPT pažeidimų nenustatė. Nors iššūkių organizuojant viešuosius pirkimus kyla, tačiau atsižvelgiant į organizuojamų pirkimų skaičių ir nustatytų pažeidimų kiekį, būtų neteisinga teigti, kad NŠA dažnai pažeidžia įstatymą ar diskriminuoja tiekėjus“, – patikina agentūra.
Ankstesni pažeidimai buvo susiję su tuo, kad NŠA kėlė aukštesnius reikalavimus, o VPT vertinimu reikalavimai turėjo būti keliami žemesni.
Ministerija: nupirkti įrenginiai inovatyvūs, palengvins nuotolinį mokymą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vertina, kad NŠA nupirkti įrenginiai yra inovatyvūs bei akivaizdžiai palengvins hibridinį bei nuotolinį mokymą.
„Nuotolinio mokymo vadove“ nustatyti reikalavimai hibridiniam mokymui, taip pat ir techninei įrangai. Leidinyje pabrėžiama, kad „didžiausias iššūkis – vaizdo ir garso kokybė, nes, priešingai nei taikant nuotolinį mokymą, mokytojas dažniausiai ne sėdi priešais kamerą, o juda klasėje. Todėl, norint tinkamai perteikti klasėje vykstantį mokymą nuotoliniu būdu besimokantiems mokiniams, kompiuteryje integruotos ar paprasčiausios USB kameros su mikrofonu gali nepakakti“. Pateikiami keli situacijos sprendimai: derinami keli įrenginiai, įsigyjama automatinė kamera, kuria galima filmuoti mokytojo judėjimą klasėje, automatiškai stebint jo padėtį.
Mūsų nuomone, kainos ir kokybės santykis yra optimalus. Mūsų žiniomis, mokyklų, kurios gavo nupirktą įrangą, apklausti mokytai vertiną ją labai gerai“, – rašoma ministerijos komentare.
Ministerija pastebi, kad tarp tiekėjų panašaus pobūdžio ginčų vykdant tarptautinius pirkimus pasitaiko pakankamai dažnai.
„Dėl šio ginčo, pagal savo kompetenciją manome, kad NŠA atsakymai į pretenziją pakankamai išsamūs ir argumentuoti, be to, jau įvykusį pirkimą vertino VPT ir jokių esminių pažeidimų nenustatė“, – vertina ministerija.
Kol apie pirkimą nepradėjo teirautis „Delfi“, NŠA nebuvo atskleidusi nupirktų įrenginių specifikacijų – paviešintos sutartyse teksto dalys buvo uždengtos: „Sutartis buvo netinkamai paviešinta dėl darbuotojo klaidos ir, tai pastebėjus, ji buvo ištaisyta“.
Ministerijai nekliūva ankstesni pažeidimai – iš pernai vykdytų 700 pirkimų, nustatyti 3 pirkimų pažeidimų, tad procentas labai nedidelis.
„Delfi“ pasiteiravo vienos su šia istorija nesusijusios mokytojos vertinimo, ji teigė, kad mokytojai veda hibridines pamokas ir įranga yra patenkinti – įranga naudojama, kai koronavirusu suserga pavieniai mokiniai. Tačiau įranga negelbėja, kai mokytojui tenka dirbti iš namų – mokytojai naudojasi „išmaniąja lenta“, taip pat mokyklos atskirai perkasi geras pastatomas kameras.
BMK: buvo galima sukomplektuoti kelis skirtingus sprendimus
Į šį ginčą sureagavo ir pirmojo konkurso laimėtoja „Biznio mašinų kompanija“ (BMK). Įmonė patikina, kad konkurentės nuomonė yra subjektyvi, galimai turinti tikslą tenkinti savus interesus.
„Manome, kad pretenzija turi būti atmesta kaip nepagrįsta. Pagal konkurso sąlygas buvo galima sukomplektuoti kelis skirtingus sprendimus. Norint dalyvauti tokio masto konkursuose, reikia žinių, kompetencijų ir finansinių resursų. BMK nuolatos nuosekliai investuoja į plėtrą, naujų produktų paieškas ir pristatymą rinkoje, pridėtinės vertės kūrimą, mokymus mokytojams, technologijų išbandymų ir inovacijų dirbtuves“, – dėstoma įmonės vadovės Daivos Viskontienės komentare.
Ji paaiškina, kad BMK rinkoje veikia jau tris dešimtmečius, ir turima lydersytė gali piktinti dalį konkurentų.
„Susiduriame ir su nepagrįstais skundais bei pretenzijomis, kurios pasitelkiamos kaip priemonės konkurencinėje kovoje. Tokių nepagrįstų pretenzijų reiškimą vertiname neigiamai“, – rašoma komentare.
BMK patikina, kad parduodamas produktas yra inovatyvus, išmanus ir naudingas ne tik dėl tiesioginės gyvos pamokos transliacijos (kaip tą daro paprastos vaizdo kameros), bet ir padeda kurti pridėtinę dalinimosi pamoka vertę.
„Atlikome rinkos analizę, radome keletą sprendinių, kurie pilnai atitinka pirkime keliamus reikalavimus ir šitą produktą atsirinkome dėl keleto priežasčių: optimalaus kainos ir kokybės santykio, gamintojų įsipareigojimų realiai ir laiku pateikti produktus pagal keliamas pristatymo sąlygas ir produkto populiarumo pasaulinėje švietimo rinkoje. Tikime, kad tai yra inovatyvus ir geras produktas, kuris tikrai tenkins Lietuvos švietimo sistemos hibridiniam mokymui keliamus reikalavimus“, – paaiškina BMK.
Įmonė atmeta nuogąstavimus ir tikina, kad sudėtingas įrenginys gali pasirodyti tik tiems, kurie nenori mokytis ir eiti koja kojon su technologijomis. Pats įrenginys yra kompaktiškas, mobilus, lengvas ir patogus naudotis.
„Šiai dienai visi rinkoje esantys hibridinio mokymo įrenginiai yra integruojami iš atskirų dalių: kameros ar roboto, mikrofonų, ausinių pagal poreikį, gali būti ir interaktyvus ekrano ir panašiai. Svarbu, kad visos dalys tarpusavyje techniškai derėtų. Mes, kaip atsakinga kompanija, skatinanti technologijų įsisavinimą, šalia parduodamo produkto visada siūlome rinkai nemokamus mokymus, konsultacijas, esame paruošę produkto naudojimo instrukcijas, nufilmuotą medžiagą“, – pabrėžė BMK.
Įmonė skaičiuoja, kad mokytojai apklausose apie produktą ir jo funkcionalumą 5-balėje sistemoje pateikė vertinimus, kurių vidurkis nuo 4,6 iki 4,8.
„Žinant mokytojų profesinį kritiškumą, manome, kad gautas balas yra labai aukštas. Gauname padėkų iš mokytojų, kad pagaliau gavo kokybišką inovatyvų sprendimą, skirtą ugdymui, kuris atitinka šiuolaikines tendencijas“, – patikina bendrovė.
Paklausta BMK patikina niekaip neprisidėjusi prie ruošiamų pirkimo sąlygų ar kitų pirkimo procedūrų.
„Mes neatlikome jokių konkrečių produktų prezentacijų, neteikėme jokių išankstinių pasiūlymų ir jokiu kitu būdu neformavome kliento nuomonės pirkimo klausimais“, – pabrėžiama komentare.
NŠA steigimu siekta gerinti viešuosius pirkimus
NŠA buvo įsteigta 2019 metais, reorganizavus Nacionalinį egzaminų centrą, Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centrą, Švietimo informacinių technologijų centrą, Ugdymo plėtotės centrą ir yra šių įstaigų teisių ir pareigų perėmėja.
„Vienas iš sujungimo tikslų ir buvo siekis užtikrinti didesnę viešųjų pirkimų kokybę plačiąja prasme. Manome, kad tas tikslas iš esmės pasiektas, tačiau ministerija pastoviai siekia, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų toliau gerinamos“, – apibendrino ŠMSM.
