Svarstys apie kitus sektorius

Statybų sektorius nuo 2022-ųjų ruošiasi pokyčiams. Kiekvienas dirbantis su savimi privalės turėti specialų kodą, kurį bus galima išsiimti per „Sodros“ sistemą.

Jame bus pateikta tokia informacija, kaip kodo turėtojo vardas ir pavardė, socialinio draudimo pas draudėją pradžios data, jį apdraudusio draudėjo – juridinio asmens kodas, draudėjo pavadinimas.

Kaip buvo aiškinama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), taip bus siekiama mažinti nelegalų darbą statybose ir tikrinant nustatyti, ar asmuo yra skaidriai dirbantis.

Ar asmuo turi kodą, kaip teigė ministerija, statybose tikrins nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijos. Tai yra Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, FNTT, Policija, darbdavys, taip pat statytojas ar jo vienas įgaliotas rangovas.

Jeigu darbuotojas specialaus kodo neturės – baudos grės tiek jam, tiek darbdaviui.

Pastarajam numatyta, jog bauda gali siekti nuo 500 iki 1100 Eur, už pakartotinį pažeidimą – nuo 1100 iki 2550 Eur. Už kodo neturėjimą darbuotojas, atliekantis statybos darbus, bus baudžiamas nuo 50 iki 150 Eur, už pakartotinį nusižengimą– nuo 150 iki 250 Eur.

Apie tai, kad specialių skaidriai dirbančiųjų kodų netrukus gali prireikti ne tik statybos sektoriaus darbuotojams, „Delfi“ prasitarė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. Jo teigimu, tokia informacija buvo pateikta vykstant asociacijos organizuotoje konferencijoje praėjusią savaitę. SADM informaciją „Delfi“ patvirtino.

„Įsigaliojus įstatymams, VDI atliks monitoringą, ir atsižvelgiant į rezultatus, bus svarstoma galimybė tokį patį arba patobulintą sprendimo variantą pritaikyti valymo, maitinimo, variklinių transporto priemonių remonto bei žemės ūkio srityse“, – teigė ministerija.

Girdi pirmą kartą

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė kalbėjo, kad apie galimus svarstymus, susijusius su maitinimo sektoriumi, ji nėra girdėjusi.

„Su mumis niekas apie tai nekalbėjo ir nieko nesvarstė. Tai mums yra naujiena. Bet dabar paprasčiausiai taip trūksta darbuotojų, nėra kam dirbti, tai nežinau ar čia gera mintis, ar bloga“, – svarstė ji.

Evalda Šiškauskienė

Paklausta apie nelegalų darbą maitinimo sektoriuje E. Šiškauskienė teigė, kad tokių, jeigu ir yra, likę vienetai.

„Žinote, kartais žmogų tiesiog norima pasibandyti. Gal būdavo seniau, o kaip dabar, aš tikrai nežinau, dabar žinau tik tiek, kad daugelyje mažų restoranų patys savininkai stovi už prekystalių arba virtuvėje prie plytos, nes yra katastrofiškai bloga situacija dėl darbuotojų trūkumo.

Mes vis valdžią raginame, kad padėtų, palengvintų užsieniečių įsivežimą iš trečių šalių, nes bus labai blogai ir viešbučiams, nėra kambarinių. Todėl mes dabar labiau žiūrime į problemą, kad nėra kas dirba, o ne, kad būtų didelis nelegalus darbas.

Anksčiau būdavo, kad studentų yra masės, o dabar jie mokosi nuotoliniu būdu, tai tų darbuotojų yra vienetai ir abejoju, ar jie dar gali būti ir nelegaliai dirbantys“, – kalbėjo ji ir teigė, kad šiuo metu maitinimo sektoriuje nelegalaus darbo problemos ji tikrai nematanti.

„Nelabai žinau, kur valdžia ją įžvelgia“, – sakė ji.

Automobilių kėbulų remonto įmonių asociacijos prezidentas Egidijus Miškeliūnas, kalbėdamas apie variklinių transporto priemonių remonto sektorių, kurį taip pat galėtų paliesti pokyčiai, teigė apie galimus svarstymus negirdėjęs.

„Jeigu kalbame apie juridinius asmenis, mūsų veikla yra aiškiai reglamentuota teisės aktų ir yra aiškiai apibrėžta Darbo Kodekse, kas susiję su pažeidimais ar nuobaudų skyrimu.

Šiai dienai jis pakankamai gerai reglamentuotas ir VDI gerai atlieka vadinamus reidus. Jeigu jie atėjo į objektą ir rado žmogų, kuris neturi galiojančios darbo sutarties ir nėra įformintas „Sodroje“, tai kokie dar kodai reikalingi?

Esu matęs, kaip VDI tikrino atėjusi darbuotojus, ilgai neužtruko ir sužiūrėjo, kad visi dirba oficialiai. Nematau, kad pats tikrinimas būtų didelė problema.

Bet jeigu tai yra palengvinimas VDI atlikti tikrinimus ir kontroliuoti nelegalų darbą, tai man nėra jokio skirtumas, tokia sistema tikrai gali būti ir transporto priemonių remonto sektoriuje“, – sakė jis.

Pasak atstovo, jeigu darbovietėje visi darbininkai dirba legaliai ir nėra ko slėpti, priešiškumo ir nebus.

Tikrins programėlėmis

Redakcija primena, kad statybų sektoriuje nuo sausio 1-osios kodą darbuotojas pats galės išsiimti „Sodros“ informacinėje sistemoje prisijungęs prie savo paskyros arba atvykęs į „Sodros“ teritorinį skyrių. Taip pat jį darbuotojui galės išimti ir darbdavys.

SADM pasiteiravus, kokią atsakomybę čia neš darbdavys, buvo aiškinama, kad būtent jis turės užtikrinti, kad visi jo darbuotojai, atliekantys statybos darbus, turėtų kodą ir jį, atliekamų tikrinimų metu, pateiktų nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijoms.

„Kodas bus tikrinamas taikant galimybių paso patikrinimo analogiją.

Tam tikslui bus naudojamos dvi mobilios programėlės: viena bus skirta darbdaviams, statytojams (užsakovams)/rangovams, o kita – nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijoms“, - buvo teigiama gautuose atsakymuose“, – sakė SADM.

Apie tai, kaip skaidriai dirbančiojo kodas bus taikomas statybų sektoriuje, daugiau skaitykite čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (135)