Pavojaus ženklai iš Kinijos – Lietuvos įmonės praneša, jog Kinijos jūrų uostuose stabdomos lietuviškos prekės ir siuntiniai. Muitinės tarpininkai susiduria su problemomis pildant muitinės deklaracijas ir išmuitinant prekes. Nors oficialaus patvirtinimo iš Kinijos nėra, pramonės ir prekybos atstovai sako, jog verslo bendruomenėje jaučiamas didelis nepasitenkinimas.
„Kol kas nėra Lietuvos muitinės prekių sistemose, sąrašas įmonių, kurios negali atkrauti prekių į Kiniją ir prekės, kurios pakeliui, matyt, turės išmuitinimo klausimų Kinijos uostuose – tas sąrašas auga ir didėja“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Reikia suprasti kaip žinutę, laukiame oficialios Kinijos pozicijos, bendradarbiaujame su muitinės tarpininkais Kinijoje, kada bus žinių“, – teigė Lietuvos–Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius Rokas Radvilavičius.
Pirminiais duomenimis, Kinijos uostuose užstrigo apie 300 prekių konteinerių. Tačiau, Radvilavičiaus teigimu, skaičiai sparčiai augs, tad įmonėms gresia milžiniški finansiniai nuostoliai.
„Įsivaizduokit, atplaukiančių prekių kiekis, kai plaukia prekės apie du mėnesius iš Lietuvos arba lietuviškos, tai jų kiekis didėja, kaupiasi. Tuoj nebus kur sandėliuot tenais ir kiekvieną dieną bus nuostoliai“, – sakė R. Radvilavičius.
Jeigu situacija neišsispręs, verslas yra pasiryžęs ieškoti naujų prekybos rinkų. Tačiau greitai įmonėms atsigauti nepavyks.
„Na mes tikimės, kad ilgainiui tos pačios įmonės suras alternatyvas ir kaip prekių importe, taip prekių eksporte suras šalis, į kurias bus galima tiekti mūsų produkciją. Per vieną dieną partneris nesurandamas, partnerystės santykiai yra kuriami dešimtmečiais“, – komentavo V. Janulevičius.
„Šiuo metu verslininkai laukia, tikisi kad yra laikini trikdžiai, bet visi suprantame, kad moliūgas yra diplomatų pusėje“, – pridūrė R. Radvilavičius.
Viliamasi, kad valstybė nepaliks verslo likimo valiai ir suteiks finansinę paramą.
„Tikėtina, kad gali užstrigti ir tiekimas, ir siuntimas, ir gavimas, o įmonės jau bus investavusios į tas prekes ir žaliavas. Tai tikėsimės, kad ta pagalba neužstrigs“, – sako V. Janulevičius.
„Nežinau, kam ji bus skiriama, kas ją išdalins, kokio dydžio ir abejoju, ar tuos nuostolius padengs. Verslas nieko blogo nepadarė, kad taip būtų elgiamasi su juo ir blokuojama, bet jis ras išeitį“, – nurodo R. Radvilavičius.
Valdžia skuba raminti verslininkus – Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau padidino „Invegos“ garantijų už paskolas sumą iki 5 milijonų eurų. O situacijai keičiantis, ministerija reaguos ir pritaikys paramos verslui priemones.
Tuo metu finansų ministrė tikina, jog verslo nuostoliai nėra esminiai.
„Vertinant situaciją, kiek Lietuva turi santykio su Kinija, tai mūsų eksportas į Kiniją sudaro apie 1 proc. viso Lietuvos eksporto. Tai išties nėra mūsų itin didelė partnerė, todėl esminio poveikio Lietuvos ekonomikai ir verslui nenumatome. Galima prognozuoti tam tikrus pokyčius ir manau, kad verslas darydamas sprendimus, kur jam reikia nukreipti savo pastangas, turėtų įvertinti ir rizikas, kurios galėtų kilti tiek bendradarbiaujant su Kinija, tiek su Baltarusija ir kitomis valstybėmis“, – kalbėjo Gintarė Skaistė.
Dvišaliai Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo dar vasarą, kai Vilniuje nutarta atidaryti Taivano prekybos atstovybę.
