Įkūrė nuo nulio

„Užsiimame grūdine veikla“, – tik atvykus į įmonę ir prisėdus direktoriaus kabinete sako S. Krivickas.

Kol kolegos ant stalo dėlioja įmonės gaminamą produkciją, tokią, kaip glaistyti trapučiai, miltai, kviečių dribsniai, grikiai ir kt., vadovas sako, kad čia reikia kalbėti apie ištisą gamybos grandinę.

Įmonė turi savo žemių, kuriose augina grūdus. Nuėmusi derlių, ji grūdus džiovina, rūšiuoja ir iš jų, kaip aiškina, gimsta birieji maisto produktai – kruopos, dribsniai, kitas sveikas maistas.

„Iš viso gaminame ir fasuojame apie 70 skirtingų produktų, kitaip tariant, skirtingų prekinių ženklų“, – skaičiuoja jis ir sako, kad spalio 1 dieną įmonė dar šiemet atšventė 30 metų jubiliejų, nes buvo įkurta 1991-aisiais.

„Aš nesupirkau jokių akcijų, nieko neprivatizavau. Viską padariau savomis rankomis“, – dar nespėjus paklausti už akių klausimui užbėga vadovas ir sako, kad tuo metu pats su žemės ūkiu ar grūdais neturėjo nieko bendro.

Jis sakosi buvęs prekybininkas, turėjo atidaręs nedidelę parduotuvę, o vėliau persiorientavęs tik į maisto produktus ir pradėjęs didmeninę prekybą Šiaulių bazėse.

„Beprekiaudamas pagalvojau, kad kaip čia yra, kad prekiauju, bet pats tų produktų negaminu.

Tada pradėjau domėtis gamyba ir sužinojau, kad Lietuvoje niekas tuo metu negamino šlifuotų žirnių, mes juos importuodavome iš Ukrainos. Užsibrėžiau tikslą, kad reikėtų juos pabandyti gaminti Lietuvoje“, – sako jis.

IĮ "Fasma"
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Taip, kaip atsimena, mažais žingsniais vyras perėjo į gamybą.

„Kada ji prasidėjo, pradėjau galvoti, kad kodėl gaminame tik žirnius, reikėtų gaminti ir kitas kruopas“, – sako jis ir taip buvo plečiama gamyba, o gaminiai pradėti fasuoti į pakuotes.

„Viskas išsiplėtė taip, kad pradėjome gaminti ir dribsnius, trapučius, lygiagrečiai, kai panaudodavome maistinius grūdus, kilo klausimas, ką daryti su pašariniais ir taip nutiko, kad iš pašarinių grūdų pradėjome gaminti kombinuotus pašarus ir maitinti savo kiaules, kurios atsirado lygiagrečiai“, – teigia jis

Nors užsiimti kiaulininkyste, tada buvo steigiama visai kita įmonė, vadovas sako, kad „deja, ja užsiimama ir šiandien“.

„Štai vakar išvažiavo mašina, pakrauta 80 vnt. kiaulių. Paskaičiavau, kad iki jų savikainos man trūksta 4,5 tūkst. Eur, o apie uždarbius nėra net ką kalbėti“, – apie šiuo metu kritusias kiaulienos kainas kalba verslininkas.

„Pelno marža visada buvo maža, o dar maro tikimybė, tik išprotėję gali auginti kiaules Lietuvoje“, – atvirai sako jis.

Tokio kainų kilimo dar nebuvo matęs

Kol kalbamės su S. Krivicku, šalia jo darbo stalo pastebime kabantį teritorijų žemėlapį. Vyras pasakoja, kad iš viso įmonė turi apie 1500 hektarų žemės. Dalyje jos augina kultūras biokuro žaliavai, o likusiose užsiima žemdirbyste, kur užsiaugina apie 20 proc. įmonės sunaudojamos žaliavos.

„Mes auginame viską, išskyrus manus, ryžius, nes pas mus jie neauga, pupeles.

Likusią 80 proc. reikalingą žaliavų dalį perkame iš aplinkinių ūkininkų Lietuvoje. Mūsų produkcija – tik lietuviška“, – tikina jis.

Užsiminus apie pastaruoju metu sparčiai kilusias grūdų kainas, jis sako, kad šiandien situacija gana sudėtinga.

„Mums viskas atsiliepia į tai, kokia yra biržos grūdų kaina. Nėra buvę, kad būtų tokios kainos. Tarkime, rapsas – 700 Eur už toną, pernai kaina buvo 380 Eur už toną.

Žinoma, mūsų žaliava daugiausia – grūdinė: kviečiai, miežiai. Jų kaina šiai dienai – 295 Eur tonai. Anksčiau ji būdavo 160-180 Eur už toną“, – lygino verslininkas.

Paklaustas, kiek dėl žaliavų kainų kilimo jam teko branginti gaminius, jis sako, kad jie brangsta dar ir dabar.

„Galu pasakyti tokį faktą, kad praėjusią savaitę iš Lenkijos reikėjo vežti tam tikras medžiagas. Mes sutarėme, kad viskas atvažiuos už 800 Eur, o šiandien mums sakoma, kad tai buvo praėjusią savaitę, o šiandien be 950 Eur nebevažiuoja ir čia kalbu apie logistiką.

Jeigu mums vienu trečdaliu brango žaliava, mažiau kelti kainos negalime. O kur dar elektra, kas vyksta su dujų kaina, jų naudojame daug“, – sako jis.

Verslininkas pasakoja, kad pirkdami pabrangusius grūdus, jie dėl gaminių kainų lentynose kėlimo bando kalbėtis ir su prekybos tinklais, tačiau šie į kalbas leidžiasi sunkiai.

„Jie mums sako, kad nenorit netiekit, nupirksime iš kitų. Žinoma, diskutuojame, dėliojamės. Bet aš suprantu ir prekybos tinklus, juos spaudžia konkurencija. Mes jau susitaikome ir su pardavimais į minusą, jeigu reikia.

Bet viskas brangsta: trąšos, degalai, darbo jėga. Kalbamės sunkiai, bet buvo, kad kainas pakelti leido“, – sako vadovas, o pasiteiravus, kaip kainos koreguosis ateityje jis aiškina, kad viskas priklauso nuo aplinkybių.

„Jeigu energetika pigs, tada pigs ir produktai. Mūsų atveju nėra kaip mažinti kainos, jeigu nemažėja energetikos kaštai“, – skaičiuoja verslininkas ir sako, kad per 30 metų tokio kanų kilimo jis nematęs.

„Bendrai situacija – sudėtinga, matome, kad nebetelpame į savikainas, nes kai reikia įvykdyti senus kontraktus su sena kaina, matome žiaurų minusą. O tas brangimas dar net nesibaigė. Tokioje įtampoje ir gyvename“, – sako jis.

Per pandemiją apyvarta dvigubėjo

Apie penktadalis įmonės gaminių yra eksportuojami ir į užsienio šalis. Jie keliauja tiek į Pabaltįjį, tiek Lenkiją, Angliją, Ameriką.

„Su Azija nedirbame. Jie nelabai valgo tradicinių kruopų“, – teigia S. Krivickas.

Tiesa, vadovas neneigia, kad pandemija biriuosius maisto produktus auginančiai įmonei buvusi gana sėkminga.

„Per pirmąją pandemiją buvo didelis šuolis, perkamumas buvo labai stiprus. Apyvarta tada didėjo dvigubai, taip buvo gal porą mėnesių, o paskui krito“, – sako jis ir teigia, kad šiandien didesnio pirkimo nei įprastai jis nepastebintis.

„Pastebime tik tai, kad bendrai dabar popularėja greito paruošimo gaminiai. Žmonės taupo savo laiką. Mėgsta, kad užsipylei, pavalgei ir nebereikėtų suktis virtuvėje“, – sako jis.

Paklaustas, kokie artimiausi verslo planai, S. Krivickas prasitaria, kad jie ir yra susiję su greito paruošimo produktas.

„Negaliu išduoti, bet tai, ko gero, bus košės. Taip pat bus žengiama tvaresnių pakuočių link“, – sako jis.

„Fasmoje“ šiandien dirba 64 darbuotojai, taip pat dalis – kiaulininkystės ūkyje, o iš viso, kaip skaičiuoja, yra apie 120 darbuotojų.