Pasitelks specialias tikrinimo programėles
Nuo 2022-ųjų sausio 1-osios pagal pateiktų įstatymų projektus skaidriai dirbančio asmens tapatybės kodą privalės turėti asmenys, kurie statybvietėse vykdys statybos darbus. Tai yra tiek darbuotojai, kurie yra komandiruoti dirbti Lietuvoje, tiek savarankiškai statybose dirbantys asmenys, tiek mažosios bendrijos vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos nariai.
Kaip buvo teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistų, kode bus užšifruoti tam tikri dirbančiojo duomenys: tai kodo turėtojo vardas ir pavardė, socialinio draudimo pas draudėją pradžios data, jį apdraudusio draudėjo – juridinio asmens kodas, draudėjo pavadinimas.
Tokių pokyčių tikslas – mažinti nelegalų darbą statybose ir tikrinant nustatyti, ar asmuo yra skaidriai dirbantis, aiškino ministerija.
Kodą darbuotojas pats galės išsiimti „Sodros“ informacinėje sistemoje prisijungęs prie savo paskyros arba atvykęs į „Sodros“ teritorinį skyrių. Taip pat jį darbuotojui galės išimti ir darbdavys.
Pasiteiravus, kokią atsakomybę čia neš darbdavys, buvo aiškinama, kad būtent jis turės užtikrinti, kad visi jo darbuotojai, atliekantys statybos darbus, turėtų kodą ir jį, atliekamų tikrinimų metu, pateiktų nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijoms.
„Kodas bus tikrinamas taikant galimybių paso patikrinimo analogiją.
Pareigą tikrinti kodą turės nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijos. Tai yra Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, FNTT, Policija, darbdavys, taip pat statytojas ar jo vienas įgaliotas rangovas.
Tam tikslui bus naudojamos dvi mobilios programėlės: viena bus skirta darbdaviams, statytojams (užsakovams)/rangovams, o kita – nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijoms“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Jeigu darbuotojas specialaus kodo neturės – baudos grės tiek jam, tiek darbdaviui.
Pastarajam numatyta, jog bauda gali siekti nuo 500 iki 1100 Eur, už pakartotinį pažeidimą – nuo 1100 iki 2550 Eur. Už kodo neturėjimą darbuotojas, atliekantis statybos darbus, bus baudžiamas nuo 50 iki 150 Eur, už pakartotinį nusižengimą– nuo 150 iki 250 Eur.
Vadino papildoma našta
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sakė manantis, kad naujasis darbuotojo kodas nuo Naujųjų metų problemos dėl šešėlio neišspręs.
„Įtakos gali turėti teisės aktais įteisintos pakankamai didelės baudos, todėl yra tikimybė, kad jos kažkokį poveikį turės.
Statybose dirbantis žmogus ir šiandien turi tiek savo asmens kodą, tiek „Sodros“ kodą, tačiau atvykę tikrintojai operatyviai negali patikrinti, kur tas žmogus dirba, todėl tikimasi, kad kai tas kodas galios, tai bus galima padaryti operatyviau“, – sakė jis, tačiau tikino, kad būtų daug daugiau naudos, jei kodas būtų įkeltas į jau dabar galiojančią statybininkų asociacijos kortelę.
„Jeigu to nepadarome, tai bus papildoma našta statybos verslui, nes reikia turėti ir kodą, ir kompetencijas, laiko apskaitą, o išeina, kad statybininkas taip apsikrauna kortelėmis arba dokumentais ir juos nešiojasi.
Dar plius padaryta, kad jei žmogus dirba ne vienoje, o keliose darbovietėse, tas kodas visur turės būti atskiras ir kitoks. Tada išeina, kad tam žmogui, jeigu elektrikas dirba trejose darbovietėse, turi turėti tris kodus ir nesusimaišyti“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Paklaustas, kaip statybų sektorius šiandien ruošiasi pokyčiams jis kalbėjo, kad šiandien vis dar yra daug neaiškumų.
„Kadangi kodą suteikinėja „Sodra“, statybininkai jokios informacijos, kaip kodą gauti, kur gauti, nieko nežino. O laiko liko mažai“, – sakė jis.
Randa gausybę pažeidimų
VMI Kontrolės departamento vyresniosios patarėjos Kristinos Jakštienės teigimu, statybų sektorius pastaraisiais metais išlieka vienas iš VMI prioritetinių kontrolės krypčių.
Nuo 2020 m. kontroliuojant statybų sektorių buvo atlikti 978 kontrolės veiksmai, kurių metu buvo nustatyta daugiau kaip 7 mln. Eurų nedeklaruotų mokesčių ir susijusių sumų.
„Dažniausiai nustatomi pagrindiniai pažeidimai: nedeklaruotos pardavimo pajamos ir pardavimo PVM, nedeklaruotas pardavimo PVM, nepagrįstai išmokėti neapmokestinami dienpinigiai darbuotojams, nepagrįstai išmokėtos kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą ir kt.
Taip pat kontrolės veiksmų metu buvo nustatyti nelegalaus darbo, neregistruotos veiklos vykdymo atvejai, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimai“, – sakė ji.
Statybos sektoriaus įmonės 2020 m. į VMI sąskaitas sumokėjo 293,3 mln. eurų, o tai sudarė 3,0 proc. visų į VMI sąskaitas sumokėtų mokesčių ir įmokų.
2021 m. I-III ketv. Šios įmonės į VMI sąskaitas sumokėjo 278,4 mln. eurų, tai sudaro 3,1 proc. visų į VMI sąskaitas sumokėtų mokesčių ir įmokų.
