Organizacija skaičiuoja, kad šiais metais pasaulio ekonomika augs 5,6 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 5,7 proc., skelbiama atnaujintoje ekonomikos perspektyvoje.
„Pasaulinis atsigavimas toliau žengia į priekį, tačiau praranda pagreitį ir tampa vis labiau nesubalansuotas“, – pažymėjo Paryžiuje įsikūrusi organizacija.
Nors EBPO teigė išliekanti „atsargiai optimistiškai“ nusiteikusi dėl ekonomikos atsigavimo, ji perspėjo, kad sveikatos apsauga, didelė infliacija, tiekimo grandinių kliūtys ir galimos politinės klaidos yra daugiausia nerimo keliantys klausimai.
„Pagrindiniu politikos prioritetu išlieka būtinybė užtikrinti, kad vakcinos būtų pagamintos ir kuo greičiau paskirstytos visame pasaulyje, įskaitant stiprinančiąsias dozes“, – nurodė EBPO.
„Pasaulinis atsigavimas išliks nenuoseklus ir nestabilus, kol tai nebus pasiekta“, – sakoma pranešime.
Esant „švelnesniems scenarijams“, protrūkiai gali paskatinti tolesnius žmonių judėjimo apribojimus, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių darbo rinkoms, gamybos pajėgumams ir kainoms.
„Blogiausias scenarijus būtų toks, kad vietos, kuriose skiepijimo lygis yra mažas, virstų mirtinų viruso atmainų atsiradimo vieta, kurios nusineštų daug gyvybių ir pakenktų pragyvenimui“, – pranešime perspėjo EBPO vyriausioji ekonomistė Laurence Boone.
Visgi nors šių metų prognozė buvo sumažinta, 2022-ųjų augimo prognozė liko nepakeista – 4,5 procento.
Ataskaitoje neatsižvelgiama į galimą omikron varianto poveikį.
„Oxford Economics“ analitikai teigia, kad naujoji atmaina kitais metais gali sumažinti pasaulio augimą 0,25 procentinio punkto, jei jos plitimas turės nedidelį poveikį, tačiau jei ji būtų pavojingesnė ir didelė dalis pasaulio gyventojų būtų priversta izoliuotis, pasaulinei ekonomikai tai kainuotų du procentinius punktus.
Naujojo omikron varianto atvejų jau nustatyta visame pasaulyje nuo tada, kai Pietų Afrikos Respublikos (PAR) mokslininkai atrado jos egzistavimą, paskatinusį naujus kelionių apribojimus.
Pasaulio sveikatos organizacija mano, kad dėl didelio šio varianto mutacijų skaičiaus jis gali tapti labiau užkrečiamas arba atsparesnis vakcinoms.
Nuošalyje liekančios šalys
Kalbėdama apie kitus didelį nerimą keliančius klausimus, EBPO prognozavo, kad jos narėse infliacija pasieks piką metų sandūroje, o po to palaipsniui smuks.
Sparčiai auganti infliacija sukėlė sąmyšį rinkose, nes investuotojai baiminasi, kad centriniai bankai padidins palūkanų normas greičiau nei manyta, siekdami sutramdyti įsibėgėjusias kainas.
EBPO paragino pinigų politikos formuotojus „aiškiai bendrauti“ apie tai, kaip ilgai jie toleruos infliaciją, viršijančią jų nustatytą tikslinį lygį.
Tuo tarpu pasiūlos apribojimai ir trūkumas „turėtų palaipsniui mažėti 2022–2023 metais“, normalizuojantis paklausai, augant gamybos pajėgumams ir vis daugiau žmonių grįžtant į darbo rinką.
EBPO taip pat pabrėžė „ryškius“ įvairių pasaulio šalių atsigavimo tempo skirtumus.
„Dalis pasaulio ekonomikos atsigauna sparčiai, tačiau kitoms šalims gresia likti nuošalyje, ypač mažesnes pajamas gaunančioms šalims, kuriose vakcinavimo lygis yra žemas, bei įmonėms bei darbuotojams intensyviuose kontaktiniuose sektoriuose, kur paklausa dar nevisiškai atsigavo“, – rašoma pranešime.
Savo prognozėje atskiriems regionams EBPO nurodė, kad JAV ekonomika šiemet turėtų augti 5,6 proc. – mažiau nei skaičiuota anksčiau.
Euro zonos augimo perspektyva buvo sumažinta iki 5,2 procento.
Kinijos, antros pagal dydį pasaulio ekonomikos, augimo prognozė šiais metais buvo sumažinta iki 8,1 proc., o 2022 m. – iki 5,1 procento.
Nerimą dėl Kinijos ekonomikos kelia su nekilnojamojo turto milžine „Evergrande“ susijusi padėtis ir tai, kokį poveikį platesnei ekonomikai gali turėti skolų krizė, su kuria susidūrė NT vystytoja.