VMU pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.

„Išliekant medienos paklausai ir pirkėjų aktyvumui, VMU užtikrins ir stabilią ekonominę grąžą valstybei. Planuojama, kad VMU šiais metais uždirbs 200 mln. eurų pajamų ir 70 mln. eurų normalizuoto pelno. Kitais metais, planuojama, pardavimo pajamos sieks 238 mln. eurų, normalizuotas pelnas taip pat bus didesnis nei šiais metais“, – pranešime spaudai rašo urėdija.

VMU skaičiuoja, kad žaliavinės medienos kaina kitų metų pirmajam pusmečiui padidėjo 9,9 proc., o vidutinė miško kirtimo liekanų kaina – 131 proc.

Mediena dar ne viskas

Pasak Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovo Mindaugo Potapovo, valstybė dabartine miškų politika kuo didesnės ekonominės naudos siekia mišką naudojant tik kaip žaliavą, tačiau ekonominę grąžą teiktų ir nemedieninių miško išteklių panaudojimas.

„Po šituo skambiu žodžiu slepiasi visiems girdėti ir pakankamai paprasti dalykai, kaip sveikatinimasis miške, rekreacija miškuose, turizmas miškuose, taip pat bitininkystė, augalininkystė, žolininkystė, grybavimas, įvairios miško nešamos naudos, kurios gali prisidėti prie valstybės ekonomikos auginimo, gaivinimo“, – pirmadienį naujienų agentūroje ELTA rengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Potapovas.

Jo teigimu, kol miškas bus naudojamas tik kaip medienos šaltinis, alternatyvų uždirbti iš miško Lietuvoje mažės.

Malkos
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

„Kas nutinka, kai mišką naudojame kaip medienos šaltinį – galimybės naudoti mišką, kaip nemedieninės miško ekonomikos šaltinį, nyksta, nes naikiname miškus, kurie turi potencialą suteikti tokį nemedieninės miško ekonomikos augimą“, – kalbėjo M. Potapovas.

Už tvarų miško naudojimą pasisakančios asociacijos „Gyvo žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė teigia, kad vertinti miškų valstybei duodamą ekonominę naudą skaičiuojant tik medienos išteklius – netikslu. Anot jos, Lietuvoje neskaičiuojama, kokią žalą gamtai daro miško kirtimai, prarandant galimybę iškirstuose plotuose plėtoti alternatyvias miško panaudojimo paslaugas.

„Lietuvoje yra problema, kad neskaičiuojamos ekosisteminės miško paslaugos – suskaičiuojame, kiek mediena davė vertės, bet neskaičiuojame, kiek buvo prarasta kitų verčių“, – spaudos konferencijoje sakė M. Peldavičiūtė.

Jos vertinimu, iš miško kirtimų valstybė gauna mažiau ekonominės grąžos, nei jos sugeneruotų išplėtota nemedieninių miško išteklių panaudojimo infrastruktūra.

„Yra padaryti tyrimai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kad, deja, miške būtent medienos teikiama nauda yra 2,5 karto mažesnė, negu visos kitos paslaugos. Tai reiškia, jeigu mes džiaugiamės gavę naudą iš medienos, mes sunaikiname visas kitas teikiamas paslaugas, kurios irgi neša ekonominę naudą“, – sakė M. Peldavičiūtė.

Savo ruožtu M. Potapovas pabrėžė, kad ekonominė nauda pardavus miško žaliavas yra vienkartinė, kai tuo tarpu jį pritaikius sveikatinimui ar rekreacijai ilgalaikė ekonominė grąža būtų didesnė.

„Mišką nukirtus, pelną gauni vieną kartą. Tam, kad jis kitą kartą duotų pelną, reikia palaukti bent 70 metų. Tuo tarpu kai turi nemedieninės miško ekonomikos perspektyvas, naudoji tą patį mišką nekirsdamas jo metai po metų ir jis tau duoda tęstinę grąžą. Tikrai didelis klausimas, ar ta grąža yra jau tokia ir didelė“, – pridūrė M. Potapovas.

Neplanuojama į ateitį

Šalia miškų gyvenančių bendruomenių atstovės Dr. Jurgitos Rotomskienės nuomone, VMU miškų panaudojimo politika yra atgyvenusi – ji skatino visus valstybinius miškus (apie pusę Lietuvos miškų) valdančią urėdiją negyventi praeitimi ir įsiklausyti į aplinkosaugininkų siūlymus.

„Požiūris „duoda daug pinigų šiandien, o aplinkosaugininkai veikia taip, kad tų pinigų būtų mažiau“ vyravo visame pasaulyje dar praėjusį šimtmetį, kai aplinkosauga buvo priepriešiais pastatoma ekonomikai. Ką skelbia VMU rodo labai blogą situaciją jų suvokimo prasme. Realiai rodo, kad klimato krizė dar kol kas yra visai nesuvokiama, kuri, kaip sakome jau pro duris ateina pas mus“, – pažymėjo J. Rotomskienė.

Gamtosaugos organizacijos „Aplinkos forumas“ vadovė Lina Paškevičiūtė konferencijoje kalbėjo, esą ateityje vis vien reikės kirsti mažiau ir iš miškų gaunamą ekonominę grąžą grįsti ne pajamomis iš medienos, o alternatyviu miško panaudojimu.

„Taip, sėdime ant vartojimo adatos ir mums yra labai svarbu, kad būtų gaminama daug medienos gaminių ir kuo greičiau. Bet ateities ekonomika yra ne apie tai. Ateities ekonomika yra apie tai, kaip mums sumažinti žaliavų poreikį iš miškų, ekosisteminį spaudimą, ir vis tiek turėti ekonomiką. Raktas yra nemedieninė ekonomika“, – pabrėžė L. Paškevičiūtė.

„Aplinkosaugos koalicijos“ vadovė įsitikinusi, kad jau dabar reikia fiksuoti, kokią ekonominę grąžą valstybei teikia nemedieninių miško išteklių panaudojimas.

Stabdo dalyvavimą miškų susitarime

Didžioji dalis aplinkosaugininkų, gamtininkų, mokslininkų ir kitų nemedieninio sektoriaus atstovų pirmadienį paskelbė stabdą dalyvavimą Nacionaliniame miškų susitarime (NMS), nepatenkinti suformuluota NMS vizija.

L. Paškevičiūtė teigė, kad iš Aplinkos ministerijos (AM) inicijuoto derybų proceso traukiasi apie trečdalį visų dalyvių – gamtosaugos interesų atstovai. NMS susitikimuose nebeturėtų likti didžiosios dalies gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio specialistų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių atstovų.

Besitraukiančiųjų teigimu, Aplinkos ministerija (AM) nesugebėjo užtikrinti lygiaverčio miškų pramonės, gamtosaugininkų ir kitų interesų grupių dalyvavimo diskusijose ir leido susitarime dominuoti medienos sektoriaus lobistams, kurie vengia sisteminių pokyčių miškų ūkyje ir siekia išlaikyti dabartinę miškotvarkos politiką.

„Jei eisime šita kryptimi, turėsime situaciją, kada reikės drožti medinį kryžių Lietuvos miškams“, – sakė L. Paškevičiūtė.

Jų įsitikinimu, dabartinis NMS procesas virto viešųjų ryšių akcija, tik imituojančia pokyčius – ministerijos liaupsės susitarimui virs tik viešomis deklaracijomis.

„Aplinkos ministerija, pradėdama Nacionalinį miškų susitarimą, neiškėlė aplinkosauginių tikslų, nenubrėžė ambicijų“, – kalbėjo ji.

NMS paliekančios grupės nori pasiekti, kad saugomos teritorijos iš tiesų būtų saugomos, taip pat tinkamai apsaugotos sengirės, plėsti miško turizmą.

Pasak jų, Lietuvoje mažėja brandžių miškų plotai ir, nors kalbama apie augantį miškingumą, pastebimas mažėjantis miškų tankumas, miškų biologinės įvairovės nykimas, o šalyje vyrauja jauni biologiniu požiūriu mažiau vertingi miškai.

Kaip skelbia AM, NMS tikslas – parengti nacionalinį dokumentą, deklaruojantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių, atsakantį į klausimus, kaip turėtų būti ūkininkaujama saugomų teritorijų ir kituose miškuose, kartu užtikrinant medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava. Vienu iš proceso tikslų taip pat laikytinas su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas.

NMS sudaro pasirengimo, Nacionalinės miškų vizijos, NMS temų, NMS dokumentų etapai. Visam procesui vadovauja koordinacinė grupė, kurią sudaro politinio, ekonominio, ekologinių ir socialinio interesų grupės. Likę NMS dalyviai pagal savo atstovaujamus interesus susitarime dalyvauja susiskirstę į sektorines grupes.

Šiuo metu jau prasidėjęs NMS temų etapas.

Susitarimą Aplinkos ministerija žada pasirašyti iki metų pabaigos.