Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) 2021 m. ekonomikos forume susirinkusiems svečiams tikino, kad konkurencingumas Lietuvoje nebebus suvokiamas taip pat, kaip jis buvo suvokiamas atgavus nepriklausomybę – tai nebus gebėjimas „daryti dalykus santykinai mažesne kaina“.
Klausiantiems, „ar už tokią Lietuvą kovojome“, premjerė patvirtino, kad pažiūrėjus į objektyvius šalies raidos duomenis, „tikrai kovojome už tokią Lietuvą“.
„BVP, kurį sukuria mūsų ekonomika vienam gyventojui, jeigu prieš narystę ES nesiekė nei pusės ES vidurkio, išaugo jau gana arti 100 proc. Pagal Tarptautinio valiutos fondo klasifikaciją esame laikomi pažengusia ekonomika ir tas kategorizavimas, toks įvertinimas, matyt, yra suteikiamas tikrai ne už gražias akis ir ne visos šalys šito įvertinimo nusipelno. Kai mėgstame padiskutuoti apie gerovės valstybę įvairiuose formatuose, aš mėgstu sakyti, kad na turbūt kokiam 150 pasaulio valstybių gyventojų mes esame gerovės valstybė“, – skaičiavo premjerė.
Ji patikino, kad Lietuvos konkurencingumo pagrindai ateityje turi keistis, kadangi žemi kaštai paprastai savaime reiškia mažus atlyginimus, o tuo grįstas konkurencingumas negali būt tvarus – pralaimima kova dėl geriausių darbuotojų ir protų. Nedidelė valstybė negali konkuruoti masto ekonomika.
„Niekas nenori, jūs nenorite, ir visuomenė nenori įstrigti tame, kas vadinama vidutinių pajamų spąstais“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji vertino, kad greitis ir lankstumas yra tai, kuo realistiška ir paprasčiausia remtis mažai valstybei, siekiant konkurencinio pranašumo, o tam reikia ir stiprių ir kompetentingų valstybinių institucijų. Premjerė patikino, kad Vyriausybė įgyvendina viešojo administravimo reformą.
Institucijos valstybės progrese, anot premjerės, vaidina esminį vaidmenį. Jos gali prisidėti atvirais duomenimis. Taip pat reikalinga energetikos, transporto, komunikacijų infrastruktūra: „Į ką nemažai investuojame ir turime privilegijų investuoti, kadangi esame šalis, kuri vis dar sulaukia nemažai ES finansinės paramos.“
Tačiau ilguoju laikotarpiu konkurencingumą Lietuva turės grįsti, anot I. Šimonytės, inovatyvumu ir su tuo neatsiejamai susijusia kokybe.
„Labai rimtai klojame pamatus, dedame papildomas investicijas į švietimą, mokslą ir inovacijas, Seimas jau svarsto inovacijų reformos pokyčius, kurie susiję su vadinamąja verslo dalimi – tai yra taikomaisiais tyrimais ir jų pritaikymu produktams ir paslaugoms teikti. Seimą artimu metu pasieks ir antroji dalis – antroji koja, susijusi su mokslo tyrimais“, – žadėjo I. Šimonytė ir vylėsi, kad mokslo ir verslo partnerystė nuo kalbų pereis prie realios sinergijos.
Verslo atstovams ji kalbėjo, kad transformacijai bus reikalingos didesnės investicijos. Valstybei svarbu išsaugoti ir Lietuvoje išlaikyti protus, kurie kurtų ateitį, naujus produktus ir technologijas.
Premjerė akcentavo ir žaliąją transformaciją, skaitmeninę transformaciją, minėdama, kad tai turėtų būti vertinama ne kaip papildomi kaštai, ne papildomi ribojimai ar pokyčiai, bet naujos galimybės. Tai viso pasaulio darbotvarkė, kuri eina greta, ir savo principais persmelkia visas kitas politikas ir veiklas.
„Viešajame diskurse turbūt daugiau dėmesio susilaukia tokie apsektai, kaip koks nors automobilių taršos mokestis ar kokie nors akcizų lengvatų panaikinimai, vis dėlto, reikia labai aiškiai matyti, kas yra kitoje pusėje – o kitoje pusėje yra pakankamai rimtos ir viešos investicijos į šitą kaitą, kad būtume mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro, mažiau priklausomi nuo tų jurisdikcijų, iš kurių tą iškastinį kurą atsivežame ir mokame joms nemažus pinigus ir tokiu būdu taip pat sukurtume potencialą ir inovacijoms“, – paaiškino I. Šimonytė.
Premjerė apibendrino, kad konkuruodama su labai stipriomis pasaulio valstybėmis, kurios turi didžiulius išteklius ir įdirbį, Lietuva turės nesiblaškyti ir apsispręsti, atsirinkti prioritetus:„Nesiblaškant, nebandant sau pasakyti, kad mes galime būti viskuo ir prioritetas gali būti viskas“.
Janulevičius: per naktį pramonės startuoliai nepakeis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, kad valstybė negali per vieną naktį uždaryti pramones įmones ir pastatyti „fintechų, startuolių ir vienaragių“ ekonomiką.
„Senajame pasaulyje didesnė žuvis suvalgydavo mažas žuvis, tačiau dabar pirmauja greitos žuvys, kurios valgo lėtas žuvis“, – pritarė, kad verslas turi greitėti, V. Janulevičius.
Jis argumentavo, kad Lietuva yra pramoninė valstybė, verslas suneša ekonominį pyragą.
„Nors dabar ypatingas dėmesys skiriamas startuoliams, bet turime pripažinti, kad ekonomikos pyragą suneša pramonės ir verslas. LPK įmonės, arba 3000 įmonių iš visų sektorių, sukuria 46,7 proc. BVP. Pramonė siekia pokyčių, ir suvokia, kad be pokyčių į aukštą pridėtinę vertę ji pralaimės globalioje konkurencijos kovoje. Bet turime suprasti savo specifiką ir apimtį – ji negali taip greitai keistis, taip greitai persiorientuoti, kaip tai galėtų būti padaryti kelių žmonių startuolis“, – argumentavo V. Janulevičius.
Anot jo, visiems turėtų būti sukuriamos vienodos sąlygos veikti ir augti, visiems užteks vietos.
„Norime būti „fintech“, vienaragių ir startuolių valstybė, bet kol kas šiandien ekonomikos roges tempia pramonė. Pagalvokime, ar gali sau valstybė leisti tokią prabangą vieną dieną tiesiog visas pramonines įmones uždaryti ir išlygintame lauke per naktį užauginti aukštos pridėtinės vertės, startuolių, fintechų ir vienaragių ekonomiką? Negali, nes tiesiog pati valstybė praras garvežį, šiai dienai tempiantį jos ekonomiką“, – po premjerės kalbos dėsto V. Janulevičius.
Anot jo, kryptingai modernizuojamas pramonės ekonomikos garvežys pats įgaus pagreitį ir suras naujus maršrutus.
„Palankiomis sąlygomis, manau, kad ir didelė bei garbaus amžiaus žuvis turi šansą tapti greita žuvimi“, – tikino V. Janulevičius.
LPK vadovas pastebi, kad technologijos pakeitė situaciją iš esmės. COVID-19 pandemija transformacijos procesus paskatino dešimtimis kartų, paspartino skaitmenizavimo procesus, atvėrė naujas verslo sritis. Tačiau ekonomikos atkūrimas ir transformacija, anot V. Janulevičiaus, turi būti toliaregiška.
„Labai svarbu, kad Lietuva žengtų koja kojon su visais ir būtina skatinti šių tendencijų spartą. Reikia suprati, kad visas pasaulis nestovi vietoje, jis juda į priekį. Visi kiti įgyvendinta struktūrines reformas, transformuoja įmones, vykdo visaapimantį skaitmenizavimą. Turime spręsti esminį klausimą, kaip skaitmeninė ir žalioji transformacija gali sukurti atsparesnes įmones ir prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo“, – kalbėjo V Janulevičaus.
Jis tikino, kad Lietuvos sėkmė priklauso nuo viešojo ir privataus sektoriaus gebėjimo kartu neatsilikti nuo vis greitėjančios skaitmeninės transformacijos maratono.
„Dabar Europa ženklą „made in China“, keičia į ženklą „Made in Europe“, ir Lietuva vykstant šiems procesams tapo viena iš laimėtojų – trečdalis iš naujų užsakymų gamykloms ateina būtent dėl to, kad atsisakoma Azijos tiekėjų ES viduje. Dabar yra tas laikas, kai šį procesą galime padaryti negrįžtamą ir tai, ką lietuviai atkovojo iš Azijos, čia gali ir likti“, – sako V. Janulevičius.
„Deja, bet kol kas viešasis sektorius nėra toks dinamiškas, prisitaikydamas prie pokyčių, koks šiuo metu yra verslas“, – vertino V. Janulevičius.
Jis tikina, kad pirmenybė turėtų būti teikiama investicijoms į infrastruktūros technologijas ir įgūdžių mokykloje ugdymą, kad ateityje darbo jėga turėtų reikiamus įgūdžius.
„Nuolat girdime kalbas, kad verslas yra silpnas ir Lietuvoje dominuoja žemos pridėtinės vertės produktų kūrimas. Tikrai tikiu, kad galime pakeisti tą situaciją. Bet fundamentinė bėda, ko gero visiems mums žinoma – tai yra nesusikalbėjimas. Vienas kitų negirdėjimas. Mokslas susikoncentravęs į straipsnius, bet ne aktualųjį mokslą, kuris užtikrintų produktų kūrimą ir, aišku, jų pritaikomumą pramonėje ir versle“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Europos verslas galvoja apie ekonomiką po pandemijos
LPK organizuotoje konferencijoje Europos verslo konfederacijos BUSINESSEUROPE generalinis direktorius Markusas Beyreris pastebėjo stiprų viso pasaulio ekonominį atsigavimą, Europa dar šiemet pasieks ikikrizinį lygį. Tačiau jį neramino infliacijos spaudimas rinkoje.
„Mes raginame būti labai apdairiems, derybose siekiant nepaversti laikinai aukštos infliacijos į pavojingą kainą augimo spiralę. Būtina toliau tęsti makroekonominį dialogą Europos lygiu“, – apžvelgė M. Beyreris.
Daug dėmesio jis skiria žaliajam kursui – kaip sukurti klimato neveikiančią ekonomiką. Jis pabrėžė, kad šiame procese Europos pramonė turi išlikti konkurencinga, būtinos didelės investicijos, kurių didžiąją dalį užtikrins verslas. Jis skaičiavo, kad siekiant sumažinti emisijas, kasmet Europoje reikės 360 mlrd. eurų investicijų.
M. Beyreris neramino ir verslo ryšų su Kinija prastėjimas. Jis patikina, kad dialogas su šia valstybe yra būtinas.
„JAV, Kinija yra pagrindiniai mūsų prekių partneriai. Kalbant apie paslaugas, vis dar pirmauja JAV, bet prekių atžvilgiu Kinija jau aplenkė JAV pernai, galbūt laikinai. Ekonominiai ryšiai yra stiprūs ir žvelgdami į įmones, vykdančias verslą Kinijoje, matome, mums sako, kad vykdyti verslą Kinijoje tampa vis sunkiau“, – pastebėjo M. Beyreris.
Jis paaiškino, kad ateityje visiems reikės Kinijos pagalbos, kadangi ši valstybė turės prisiimti jai tenkančios atsakomybės dalį klimato kaitos srityje.
„Daugelis įmonių mato, kad situacija kol kas yra išbalansuota. Mums reikia iš naujo perrbalansuoti padėtį“, – kalbėjo M. Bayreris.
Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) Valdybos narys, Europos, Eurazijos ir Vidurio Rytų vadovas Mirekas Dusekas patikino nežinąs, kiek dar truks pasaulinės pandemijos sukelti ekonominiai šokai dėl to, kad vis atsiranda naujos viruso atmainos.
„Svarbu galvoti, kaip sukurti ekonomines sistemas, kurios užtikrins geresnius rezultatus žmonėms ir planetai“, – paaiškino M. Dusekas.
Jis pastebėjo, kad išsivysčiusios pramoninės valstybės greitai atsigavo, tačiau neturtingų valstybių atskirtis per pandemiją tik dar didėja. Išsivystęs pasaulis sparčiau skaitmenizuoja, turi vakcinas, tuo metu daliai valstybei tai neprieinama.
Taip pat M. Dusek įspėjo, kad ekonominio stimuliavimo ir greito reagavimo priemonės padidino valstybių skolas iki rekordinių aukštumų. Bus reikalingas pasaulinio lygmens bendradarbiavimas, tačiau ir jis po pandemijos tampa sudėtingesnis.
„Reikėtų „just in time“ – gamyba pagal poreikį – pakeiti gamyba, apsidraudžiant nuo įvairiausių netikėtumų. Prekyba, investicijos – stiprūs faktoriai atsigaunant pasauliniu mastu. Neatgaivimus prekybos, negalima pasiekti atsigavimo pasauliniu mastu“, – vardijo M. Dusekas.
Jis pastebėjo, kad visame pasaulyje apstu laisvų darbo vietų, o tuo pat metu auga ir bedarbių skaičius, nes jie neturi reikiamos kvalifikacijas. Anot jo, valstybės turi diegti darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo programas, reikia keisti naujosios ekonomikos darbo teisės aktus, kad būtų prisitaikyta prie naujų darbo rinkos poreikių.
Europos Komisijos Vidaus rinkos komisaras Thiery Bretonas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje 2019 metais mažos ir vidutinės įmonės sukūrė daugiau kaip du trečdalios šalies BVP, jose dirbo 70 proc. darbuotojų, tai daugiau nei ES vidurkiai ir rodo įmonių gyvybingumą.
Jis patikino, kad Lietuvai pirmaujant kaip finansinių technologijų (fintech) centrui, reikalinga tolesnė politika, kuri sektorių stimuliuotų.
Jis patikino, kad pandemijai veikiant verslą, EK daro viską, kad padėtų smulkiam ir vidutiniam verslui: mažinama administracinė našta, pasitelkiama skaitmeninė transformacija, kuriami strateginiai transformacijos keliai, koordinavimo priemonės, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo neigiamų veiksnų.
„Bekompromisinę kovą vykdome su vėluojančiais mokėjimais visos ES mastu, bandome spręsti mokumo problemas, sukurdami įvairias priemones ir mentorių tinklą“, – vardijo T. Bretonas.
Europoje rizikos kapitalas, anot jo, viršijo 21 milijardą eurų, ir tai buvo rekordinis dydis – reikia tęsti paramą startuoliams, o Lietuva skatinama dalytis turima geriausia praktika, įsteigti Europos startuolių standartai.
