Kitąmet įsigaliosiantys sprendimai nulems, kad atlyginimai darbuotojams ne tik didės.
Pensijų fondų dalyviams kitąmet teks atidėti daugiau – nebe 2,4 proc., o bent 2,7 proc. atlyginimo.
Šį pokytį pajus šimtai tūkstančių.
„Šios dienos duomenimis, žmonių, kurie yra pasirinkę kaupti laipsniškai, tai yra skiria pensijų kaupimui 2,4 proc. atlyginimo, yra 584 384“, – informavo „Sodra“.
Mažiausiai uždirbantiems darbuotojams pajamas didins plečiama mokesčių lengvata, vadinama neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) – tai pridės iki 15 eurų „į rankas“.
Tačiau uždirbantieji maždaug 1000 eurų „į rankas“ ir daugiau jau gali būti tikri, kad kitąmet valdžios sprendimai jų pajamas gali nebent sumažinti. Jiems NPD lengvata „apkarpyta“.
Iš uždirbančiųjų daugiausiai bus paiimti papildomi 4 eurai per mėnesį dėl augančių „Sodros“ lubų.
Verslui teks atlyginimus skaičiuoti nebe pagal vieną, o pagal dvi NPD formules.
„Vienintelis laimėtojas šioje situacijoje – tai programavimo verslas“, – NPD pakeitimus kritikuoja EY Mokesčių praktikos partneris Lietuvoje Kęstutis Lisauskas.
Jis vertina, kad dėl pakeitimų daug darbuotojų nepajus didelio skirtumo, tuo metu nesiimama „gyvulių ūkio“ mažinimui reikalingų sprendimų.
Rūpimo atlyginimo pokyčius kitąmet pasitikrinkite „Delfi“ skaičiuoklėje:
Kokie pakeitimai koreguos algas „į rankas“ 2022 metais
Vienas reikšmingas pokytis 2022 m. – daugiau lėšų reikės atidėti pensijai. Šiuo metu pensijų fondų dalyviai įprastai į pensijų fondus perveda 2,4 procento savo atlyginimo „popieriuje“, tačiau kitąmet ši dalis jau paaugs iki 2,7 proc. Taip buvo numatyta reformuojant pensijų sistemą – įmokos kasmet auga, kol pasiekia 3 procentus. Gera žinia yra ta, kad daugiau lėšų į fondus pridės ir valstybė – nebe 0,9 proc., o 1,2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio 2020 m.
Uždirbant 1000 eurų „į rankas“, šis pokytis į taupymą nukreiptų papildomus 5 eurus, uždirbant 2000 eurų – atlyginimas „į rankas“ mažėtų 10 eurų, ir t.t.
Dalis kaupėjų galėjo savarankiškai pasirinkti ir kaupti lėšas iškart mokant pilną 3 proc. įmoką – šie asmenys atlyginimo pokyčio nepatirs. Taip pat pajamos nemažės ir apskritai nekaupiantiems pensijų fonduose.
Antras pokytis – keičiasi mokesčių lengvata , vadinamasis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), ir ne visiems į teigiamą pusę. Dėl šio pokyčio uždirbantieji mažiau nei vidutinis darbo užmokestis gaus šiek tiek didesnius atlyginimus „į rankas“. Tačiau atsiranda antra „įšaldyta“ NPD formulė tiems, kurių algos didesnės – jie nejus jokio pokyčio, nors nieko nekeičiant jų algos būtų didėjusios. Apie tai, kad dėl šio pokyčio dirbančiųjų pajamos gali mažėti iki 38 eurų per metus, „Delfi“ rašė anksčiau.
NPD pokyčiui Seimas pritarė ketvirtadienį – šias pataisas jau pasirašė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
NPD parodo, kokiai daliai atlyginimo netaikomas 20 proc. GPM – kuo NPD didesnis, tuo atlyginimas į rankas auga. Tačiau visuomet verta pasitikrinti, ar šį dydį darbdaviai pritaiko – gali būti, kad mokesčio permoka kaupiasi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir ją galima susigrąžinti.
Trečias pokytis aktualus tik išskirtinių pajamų gavėjams. Uždirbantieji daugiau nei 5 vidutinius atlyginimus per mėnesį neteks iki 4 eurų „į rankas“ dėl pokyčių „Sodros“ lubose. Mat kasmet augant vidutiniam atlyginimui, auga ir „Sodros“ lubos, o pajamos iki jų ir virš jų apmokestinamos skirtingai.
Kitąmet siūloma nustatyti, kad riba, iki kurios mokamos „Sodros“ įmokos – 7520,5 eurai per mėnesį prieš mokesčius (šiemet buvo 6763,5 Eur/mėn.). Iki šios ribos atlyginimas apmokestinamas 19,5 proc. „Sodros“ įmokomis ir 20 proc. GPM, iš viso 39,5 proc. Virš šios ribos atlyginimas apmokestinamas 32 procentų GPM tarifu ir 6,98 procentų privalomojo sveikatos draudimo mokesčiu, iš viso 38,98 proc.
Ketvirtas pasikeitimas aktualus tiems darbdaviams, kurie moka mažesnį nei minimalus atlyginimas – 18,72 eurais pabrangsta itin mažai apmokamos darbo vietos. Tiek keičiasi vadinamosios „Sodros“ vadinamosios „grindys“ – minimalios įmokos, apskaičiuojamos nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).
Lisauskas: kam reikėjo taip sudėtingai daryti
EY Mokesčių praktikos partneris Lietuvoje Kęstutis Lisauskas pastebi, kad iš esmės reikšmingesnius pokyčius kitąmet pajus tik tie, kuriems bus taikoma nauja palankesnė NPD formulė.
„Situacija jiems pagerins, nauja NPD formulė duoda pliuso. O visiems kitiems – tai realiai kaip ir jokio skirtumo. Nors „Sodros“ lubos ir keičiasi, bet čia visą to naudą suvalgo progresinis GPM tarifas, pusės procento skirtumas, kuris lieka, tikrai neturi jokios esminės įtakos“, – patikina K. Lisauskas.
Jį stebina sprendimas įvesti antrą NPD formulę tam, kad daliai gyventojų lengvata būtų išplėsta, o kitai daliai ji nedidėtų.
„Aš tai apskritai nesuprantu, kam reikėjo taip sudėtingai daryti, su dviem formulėm ir tokiais sudėtingais skaičiavimais. Man tai yra keisčiausia. Bus reikalingas visos programinės įrangos keitimas, ir mokesčių mokėtojams, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai vienintelis laimėtojas šioje situacijoje – tai programavimo verslas“, – apžvelgia K. Lisauskas.
Ekspertas vertina, kad jei atsirastų NPD paprastas indeksavimas, galbūt nereikėtų prie šio klausimo kasmet grįžti, paprasčiau būtų ir verslui, paprastesnis būtų sistemų perprogramavimas.
„Tokie pažaidimai su NPD formule, mano galva, yra visiška nesąmonė, ir tikrai ne tai reikėtų daryti, o reikėtų iš esmės sistemą sutvarkyti“, – nusistebėjo K. Lisauskas.
Brangstantis kaupimas antros pakopos pensijų fonduose taipogi lemia nesusipratimų darbovietėse, pripažino K. Lisauskas – ne visi darbuotojai supranta, ką anksčiau pasirašę ar kur buvo automatiškai įtraukti. Tačiau to nereikėtų laikyti atlyginimo mažėjimu.
„Ne visi žmonės yra vienodai finansiškai raštingi, ir ne visi supranta, kad čia nėra iš tiesų atlyginimo sumažėjimas, o tai yra atsidėjimas savo paties ateičiai. Tai normali taupymo forma ir tikėkimės, kad dauguma žmonių supranta teisingai, kas tai yra, ką jie iš tikrųjų pasirašė“, – paaiškino K. Lisauskas.
O besiplečiančios „Sodros“ įmokų „grindys“ dėl kylančio MMA, anot eksperto, yra naudingos, kadangi be jų didelė dalis žmonių neturėtų adekvataus socialinio draudimo.
„Ar tai savaime motyvuoja lįsti iš šešėlio – na atrodytų, kad gal ir nemotyvuoja. Bet, kai darbdavys neturi teisės sudaryti kitokią sutartį, tai sukanda dantis, pasirašo, de facto toje vietoje šešėlio mažėja. Aš iš principo teigiamai grindis vertinu“, – sako K. Lisauskas.
Tuo metu didžiausių pajamų gavėjams 4 eurų praradimas nebus juntamas.
Pasigenda sprendimų, nukreiptų į „gyvulių ūkio“ mažinimą
K. Lisauskas negalėtų pasakyti, kad kitąmet mokesčių sistema darbuotojams būtų teisingesnė – nėra esminių pokyčių, kurie užkardytų vadinamąjį „mokestinį arbitražą“. Tai praktika, kad norint sutaupyti mokesčių, renkamasi dirbti ne pagal darbo sutartį, bet veikti kita forma, pvz., verstis individualia veikla ar kt.
„Reikalingas visos sistemos sutvarkymas, nesąmoningų nukrypimų išravėjimas, arba, populiariai šnekant, gyvulių ūkio išravėjimas – šito labai reikia ir reikia daug metų. Bet, kadangi turime labai daug privilegijuotų kastų, kurios turi stiprią politinę įtaką, na tai jos yra nesuinteresuotos kažką keisti. Įsivaizduokite, jei galite mokėti 15 proc. GPM, tai argi jūs darysite įtaką, kad jums reikėtų mokėti 32 proc.?“ – stebisi K. Lisauskas.
Jis paaiškina, kad Lietuva nėra progresinio GPM tarifo išradėja, tai egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių. Tačiau mokesčių ekspertui atrodytų, kad Lietuva darbo jėga apmokestinama per brangiai, ir ne tik lyginant su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis, bet ir pačioje Lietuvoje lyginant su, pvz., individualia veikla.
„Yra daug diskusijų, esą individuali veikla tai čia verslas, kad čia negalima lyginti su darbu. Na bet versle yra lygiai taip pat. Aš turiu UAB, tarkime, esu vienintelis akcininkas, tai pelno mokestis būtų 15 proc., paskui 15 proc. nuo dividendų – aš iš viso sumokėsiu beveik 28 proc. mokesčių. Tai ir dirbantiesiems pagal darbo sutartį viršutinis tarifas galėtų būti ne 32 proc., o 28 proc. O individualioje veikloje galėtų atsirasti progresyvumas – turėtų būti ne 15 proc., o 20 ir 28 proc. Tada viskas sustotų į savo vietas, nebeliktų mokestinio arbitražo, nebeliktų pagundų rinktis formaliai vienokią ar kitokią veiklos formą, ir sistema būtų daug skaidresnė ir daug teisingesnė“, – siūlo K. Lisauskas.
Skaičiuoklės prielaidos:
Skaičiuoklė yra preliminari, ir įvertina dar neįsigaliojusius arba Seime svarstomus teisės aktus.
730 eurų minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) Vyriausybė jau yra patvirtinusi. Praėjusį ketvirtadienį buvo patvirtinta nauja NPD taikymo tvarka, tačiau įstatymo dar nepasirašė prezidentas G. Nausėda. Vidutinio darbo užmokesčio, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo tarifų dydžiai dar nėra galutiniai ir svarstomi Seime. Galimi pensijų kaupimo tarifai kitąmet bus 0 proc., 2,7 proc. ir 3 proc.
Skaičiuoklėje daroma prielaida, kad darbo sutartis yra neterminuota, darbovietė yra viena ir pagrindinė (taikomos „Sodros“ grindys, kai atlyginimas mažesnis nei minimumas). Skaičiuoklėje automatiškai taikomas įprastas NPD – neįvertinamas neįgaliems ir riboto darbingumo asmenims taikomas didesnis NPD.
Skaičiuoklėje įvertinamas ir „Sodros“ lubų (kai atlyginimas viršija 5 VDU per mėnesį ir 60 VDU per metus) poveikis vidutiniam atlyginimui, nors su tuo susiję mokesčiai paprastai apskaičiuojami pasibaigus metams.
