Bendrovės gėrimų pardavimai vidaus rinkoje šiemet išaugo 9,6 proc. iki 85,3 mln. litrų, o užimama šalies alaus rinkos dalis padidėjo 2 procentiniais punktais iki 40,1 proc., teigiama „Švyturio–Utenos alaus“ pranešime.
Pardavimai parduotuvėse ir elektroninėse parduotuvėse šiemet padidėjo atitinkamai 11,4 proc. ir 34 proc., tuo metu pardavimai kavinių, restoranų ir barų (Horeca) sektoriuje sumenko 15 procentų.
„Pastebima, kad Lietuvos žmonių įpročiai per pastaruosius metus ženkliai pakito. Susitikimus ar šventes kavinėse jie vis dažniau perkelia į namus, vasarnamius ar kitas privačias erdves. Prognozuojama, jog tokios tendencijos išsilaikys iki pandemijos pabaigos, o ateityje, tikėtina, ir stiprės. Tai reiškia, kad pardavimai parduotuvėse taip pat greičiausiai augs, o elektroninės parduotuvės tampa vartotojams vis patrauklesnės dėl patogumo“, – pranešime sakė „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.
Pasak jo, Horeca sektoriaus rezultatams įtakos turėjo masinis užsivėrimas, vykęs antrojo karantino (žiemos–pavasario sezonp) metu. Nors vasaros laikas padėjo šiek tiek atsistatyti, tačiau bendras metų rezultatas, prognozuojama, išliks stipriai neigiamas, net lyginant su pandemijos paveiktais 2020 metų duomenimis.
„Tolesnė padėtis šiame sektoriuje visiškai priklauso nuo pandemijos eigos ir valdymo priemonių, tačiau, mano įsitikinimu, būtina imtis visų saugių priemonių, siekiant išlaikyti šį segmentą veiksnų. Neužmirškime, kiek daug darbo vietų jis geba sukurti, ypatingai kalbant apie jaunimą“, – pabrėžė R. Viršilas.
Pokyčiai fiksuojami ir kalbant apie gėrimų kategorijas. Po beveik metus trukusios pauzės vėl ženkliai – net 13,9 proc. – padidėjo bendrovės nealkoholinio alaus pardavimai. Kita daugiau dėmesio sulaukusi kategorija – sidras. Jo Lietuvoje įmonei parduoti pavyko 16,3 proc. daugiau, o sumuojant ir eksporto rezultatus, pardavimai paaugo 35 procentais.
Geriamojo vandens kategorijos pardavimai ūgtelėjo 17 proc., o energetinių gėrimų – 47 procentais.
„Švyturio-Utenos alaus“ gėrimų eksportas šiemet, kaip ir per devynis praėjusių metų mėnesius, siekė 11 mln. litų. Pasak R. Viršilo, eksporto augimą labiausiai stabdė politinė situacija bei pasikeitusi padėtis Kinijos ir Baltarusijos rinkose.