Mokės daugiau
Iki šiol visos gamybos ar importo įmonės, į rinką išleidžiančios gaminius, esančius plastikinėse, stiklinėse, popierinėse ir kitokiose pakuotėse, priklausomai nuo jų tipo, valstybei buvo pavestos mokėti pakuotės taršos mokestį.
Išimtys būdavo taikomos tik toms įmonėms, kurios organizuodavo tų pačių pakuočių tvarkymą ir įgyvendindavo valstybės numatytus normatyvus.
Iš esmės galima sakyti, kad panašus taršos mokesčio mokėjimo modelis lieka ir ateinančiais metais, tačiau atsiranda keletas naujovių, keičiasi patys tarifai. Anksčiau buvęs vienas taršos mokesčio tarifas, tarkime, plastiko pakuotei, nuo kitų metų kis, priklausomai, ar pakuotė yra perdirbama, ar ne.
Aplinkos ministerija informavo, kad palyginti su 2021 m. galiojančiais mokesčio tarifais pakuotėms, nuo 2022 m. apie 20 proc. padidės tarifai stiklinei, popierinei/kartoninei ir medinei daugkartinei pakuotei ir vienkartinei perdirbamajai pakuotei, o neperdirbamosioms pakuotėms nustatomi mokesčio tarifai bus apie 40 proc. didesni už dabar galiojančius tarifus.
„Šis pokytis Lietuvoje inicijuotas skatinant pereiti prie žiedinės ekonomikos, diegti atliekų prevencijos, pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo finansines paskatas ūkio subjektams.
Vadovautasi Ekonominio bendradarbiavimo ir partnerystės organizacijos rekomendacijomis Lietuvai dėl mokesčių sistemos tobulinimo didinant aplinkai žalingos veiklos apmokestinimą, atsižvelgta į tai, kad dėl pasikeitusių ES reikalavimų aplinkosaugos ir technologijų srityje ankstesni mokesčių tarifai ir taikomos lengvatos buvo neveiksmingos ir nebeatliko savo pagrindinės funkcijos – mažinti aplinkos teršimą mažinant pakuočių vartojimą, mažinti atliekų susidarymą ir skatinti investicijas į inovatyvias aplinkai draugiškas technologijas“, – komentavo Aplinkos ministerija.
Pasak institucijos, mokesčio už pakuotes galutinis tikslas yra pereiti prie žiedinės ekonomikos, todėl gamintojams ir importuotojams keliami vis aukštesni reikalavimai: visų pirma naudoti mažiau pakuočių, jeigu jų atsisakyti neįmanoma – pakavimui naudoti tas, kurios visiškai ar iš dalies pagamintos iš antrinių žaliavų, o esant galimybei vienkartines pakuotes keisti į daugkartines arba lengvai perdirbamas.
„Pažymėtina, kad mokesčio už aplinkos teršimą paskirtis yra ne fiskalinė, o aplinkosauginė, t. y. siekiama ne kuo daugiau surinkti lėšų, bet paskatinti teršėjus investuoti į taršos mažinimo ir prevencijos priemones“, – komentavo ministerija.
Tiesa, specialistai neslėpė, kad gamintojų ir importuotojų persiorientavimas pakavimui naudoti daugkartines ar perdirbamas pakuotes gali pareikalauti tam tikrų investicijų, kas gali didinti galutinio produkto kainą.
„Dėl papildomai skiriamų lėšų investicijoms gamintojai gali padidinti gaminių kainą, tačiau kainos padidėjimas, tikėtina, bus nedidelis, nes, viena vertus, pakavimui pradėjus naudoti perdirbamas pakuotes gamintojams mažės mokestinė našta, o kita vertus, padidinus gaminių kainas sudėtingiau išlikti konkurencingiems visuotinėje rinkoje“, – teigė ministerija.
Atsilieps prekės kainai
Licencijuotos atliekų tvarkymo organizacijos, koordinuojančios Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis aiškino, kad pagrindinis pokytis, atsirasiantis nuo Naujųjų yra tas, kad gamintojai ir importuotojai privalės nurodyti, kiek į rinką išleidžia perdirbamų ir kiek neperdirbamų pakuočių.
Pasak jo, jei verslas yra linkęs organizuoti pakuočių tvarkymą, jam jokių pokyčių nebus, tačiau jei pakuotės sutvarkyti neįmanoma ir ji yra neperdirbama – įmonės mokės didesnius taršos mokesčius.
„Pateiksiu pavyzdį. Jeigu gamintojas išleidžia į rinką 100 tonų neperdirbamos plastikinės pakuotės, tokiu atveju atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus galėsime išduoti tik už 10 proc. pakuočių, nes pagal viską, tik 10 proc. gali būti panaudota energijai gauti, gali būti sudeginta.
O už likusius 55 proc. gamintojas turės susimokėti taršos mokestį valstybei. Iš kur atsiranda 55 proc.? Kitų metų plastiko užduotis yra 65 proc. perdirbamumo. Šiuo atveju mokestis tonai sieks 875 Eur“, – aiškino jis.
Kiek dėl didesnio taršos mokesčio galėtų būti didinamos galutinės gaminių kainos, K. Šiaudkulis pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad galutinei gaminio kainai tai atsilieps.
„Bet kokiu atveju ateinantys metai bus tokie, jog kai įmonės įsivertins, kiek joms reikės mokėti taršos mokesčio, tikimės, kad bandys ieškoti tvaresnių sprendimų pakuotei.
Kitas momentas, jog tam tikra maistinė pakuotė, kad produktas galiotų ilgesnį laiką, ir yra gaminama iš tokių plastikų, kurie nėra perdirbami, kad produktas ilgiau būtų tinkamas vartoti. Na, bet gal gamintojai vis tiek bandys ieškoti sprendimų“, – svarstė jis.
Taip pat, kaip pridūrė, problemų yra ir kalbant apie tai, kokia pakuotė iš tiesų gali būti perdirbama.
„Problemų gal nėra tik ten, jeigu pakuotė yra iš vienos rūšies, o nėra sulipdyta iš kelių rūšių plastikų. Kaip jas identifikuoti, kuri yra perdirbama, kels klausimų. Ministerija yra nurodžiusi gaires, o kitais metais Europos Komisija turėtų būti priėmusi aiškesnį išaiškinimą, kaip tai reguliuoti“, – sakė K. Šiaudkulis.
Mato iššūkių
VšĮ „Žaliasis taškas“, kuri užsiima prekinių pakuočių atliekų tvarkymo koordinavimu ir atstovauja per 2,5 tūkst. Lietuvos gamintojų ir importuotojų, generalinis direktorius Kęstutis Pocius tikino, kad verslas supranta, kad pereiti prie visiškai perdirbamų pakuočių per naktį – neįmanoma, tačiau yra dedamos visos pastangos, kad tie pokyčiai būtų įgyvendinami kuo efektyviau.
„Perėjimo laikotarpis yra numatytas iki 2025-ųjų. Akivaizdu, kad ateinančius 2–3 metus laukia intensyvus darbas, kuris pareikalaus transformacijos tiek gamintojų ir importuotojų tiekimo grandinėse, tiek patikrinimo, ar pakuotė tikrai yra perdirbama, sistemoje.
Nemažų išteklių reikės ir pačios perdirbimo pramonės prisitaikymui prie esamų pakuočių, kad kuo daugiau jų būtų perdirbamos, nes, kaip žinia, dėl nepritaikytų technologijų, net ir perdirbama pakuotė taip pat gali likti neperdirbta.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinės neperdirbamos pakuotės taip vadinamos dėl tam tikrų pačių pakuočių savybių, pavyzdžiui, dėl to, kad yra sudarytos iš kelių sluoksnių. Tačiau būtent ši savybė leidžia užtikrinti ilgesnį maisto produktų galiojimo terminą, ilgesnę maisto apsaugą nuo fizikinio gamtos poveikio, todėl iškyla klausimas – ar geriau turėti neperdirbamą pakuotę, bet ilgesnį galiojimo terminą, ar perdirbamą pakuotę, bet trumpesnį terminą? Tai yra klausimai, kuriems reiks rasti sprendimus“, – sakė jis.
Anot K. Pociaus taip pat reikėtų suprasti, kad bet kokie kaštai, kurie tenka gamintojui, galiausiai atgula į prekės kainą, tame tarpe ir taršos mokesčio padidėjimas.
„Svarbu paminėti, kad šis mokesčio pasikeitimas reiškia, kad už neperdirbamą pakuotę taršos mokestį privalės mokėti gamintojai, išleidžiantys neperdirbamą pakuotę, tokia apimtimi, kokia yra vyriausybes nustatyta perdirbimo užduotis.
Galima teigti, kad šiuo metų galiojantys mokesčių tarifai neskatino verslo pereiti prie perdirbamų pakuočių, finansiškai naudingiau į rinką buvo išleisti neperdirbamas pakuotes, tačiau nuo 2022 m. didėjantys Aplinkos ministerijos patvirtinti neperdirbamų pakuočių taršos mokesčiai taps paskata gamintojams naudoti kuo daugiau perdirbamų pakuočių“, – teigė jis ir pridūrė manantis, kad pokyčiai nuo 2022-ųjų verslui yra ir grėsmė, ir galimybė.
„Tas verslas, kuris sėkmingai prisitaikys prie pokyčių, tik išloš, nes ieškoti tvaresnių sprendimų produktų pakuotėms verslą skatina ne tik didėjantys taršos mokesčiai, bet ir vartotojai.
Naujausi tyrimai rodo, kad didelė dalis vartotojų Europoje už aplinkai draugiškesnę pakuotę yra linkę mokėti daugiau. Verslui, kuriam sunkiai seksis prisitaikyti prie nuosekliai augančių globalių aplinkosauginių reikalavimų bei vartotojų lūkesčių turėti produktą perdirbamoje pakuotėje – gali tapti sudėtinga konkuruoti su kitais rinkos žaidėjais“, – kalbėjo jis.
Pakuotėse nebenaudos plastiko
Apie planus atsisakyti plastiko gaminių pakuotėse visai neseniai pranešė ir „Ikea“. Kaip buvo aiškinama pranešime spaudai, tikslo bus siekiama palaipsniui: nuo 2025 m. visi nauji gaminiai bus pakuojami į pakuotes be plastiko, o iki 2028 m. pakuočių su plastiku visiškai nebeliks.
„Laipsniškai atsisakydami gaminių pakuotėse naudoti plastiką žengiame dar vieną svarbų žingsnį tvaresnio verslo link.
Norime gaminius pakuoti į tvaresnes pakuotes, tad pamažu pereisime tik prie atsinaujinančiųjų ir perdirbtų medžiagų naudojimo pakuočių gamyboje ir taip prisidėsime prie bendrojo įsipareigojimo mažinti taršą plastiku.
Šis perėjimas bus vykdomas etapais per kelerius ateinančius metus. Naudosime daugiau popieriaus, nes tai atsinaujinanti ir visame pasaulyje perdirbama medžiaga“, – pranešime spaudai buvo cituojamas „IKEA of Sweden“ Gaminių pakavimo ir ženklinimo skyriaus vadovas Erikas Olsenas.
