„Susitarimas pasirašytas visa apimtimi ir prezidento pozicija yra tokia, kad jis ir turi būti vykdomas visa apimtimi. Tiek vertinant dalį, kuri sako, kad turime palaikyti atitinkamus sprendimus, reikalingus tvariam ir tolygiam finansavimui užtikrinti, tiek dalį, kuri kalba apie tai, kad nuo 2022 m. kasmet tolygiai augant valstybės biudžeto asignavimams, investicijoms, NT veikloms turėtume skirti iki 2024 m. 0,75 proc. nuo BVP. Šią dieną skaičius yra tik 0,3 proc. nuo BVP“, – trečiadienį po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė P. Baltokas.
Pasak prezidento patarėjo, jau kitų metų biudžete būtina padidinti MTEP finansavimą, kaip kad numatyta partijų susitarime.
„Prezidento nuomone, dabartinis pateiktas biudžeto projektas reikalauja daugiau lėšų tam, kad būtų įgyvendinta nuostata dėl 2024 m. rodiklio skirti 0,7 proc. nuo BVP, Mokslo tiriamajai ir eksperimentinei plėtrai yra numatyta apie 23 mln. Trūkumas, kad augimas būtų tolygus kas metus, yra dar apie 44 mln.“, – tikino jis.
J. Šiugždinienė: švietimo finansavimo augimas kitais metais bus rekordinis
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė akcentavo, kad švietimo finansavimui kitų metų biudžete jau ir taip yra numatyta rekordiškai didesnė suma, lyginant su šių metų biudžetu.
„Vieningai sutarėme, kad investicijos į mokslą yra be galo svarbios ir finansavimas turėtų didėti. (...) Labai noriu pasidžiaugti, jog kitais metais finansavimas švietimui ir mokslui augs 280 mln. eurų.
Mūsų politinių partijų susitarime esame nusimatę tam tikrus rodiklius, kuriuos norime pasiekti iki 2024 ir iki 2030 m. Tai kiekvienais metais finansavimas tam, kad įgyvendintume politinių partijų susitarimą, turėtų augti maždaug 270 mln. eurų. Tai labai džiaugiamės, kad augimas yra rekordinis“, – spaudos konferencijoje tvirtino J. Šiugždinienė.
A. Armonaitė: valstybei investuoti į MTEP yra itin svarbu
Susitikime su prezidentu taip pat dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė teigia, kad su šalies vadovu buvo aptarta ir tai, kaip padidinti ne tik valstybės investicijas į MTEP, bet ir paskatinti privatų sektorių prisidėti prie šios srities finansavimo. Politikė akcentavo, kad tiek pagal viešų, tiek pagal privačių investicijų rodiklius į mokslinius tyrimus Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio.
Ministrė įsitikinusi, kad šiuo metu Seime ruošiama inovacijų reforma leis paskatinti ne tik ir eksporto, bet ir inovacijų plėtrą.
„Turint daugiau sinergijos tarp šių sričių, verslui nereikės blaškytis tarp aibės institucijų ir bus galima gauti paslaugas vienoje vietoje. Tokiu būdu tiek transformuotis, tiek kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, kurie galėtų būti eksportuojami“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu sakė A. Armonaitė.
Ministrė pabrėžė, kad į mokslinių tyrimų sritį būtina investuoti ir valstybės lėšas, taip prisidedant prie inovacijų plėtros šalyje.
„Ekonomine prasme investuoti ir valstybės lėšas, ne tik privačias lėšas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą yra labai svarbu, nes inovacijas kuria novatoriai, o novatoriai yra ugdomi mokslo įstaigose. Tikimės, kad biudžetas atspindės šiuos prioritetus“, – tvirtino ji.
ELTA primena, kad susitarime dėl švietimo yra numatoma iki 2024 metų MTEP biudžeto asignavimus padidinti iki 0,75 proc. nuo dabar skiriamų 0,3 proc. Nevertinant BVP augimo prognozių, tam per trejus metus papildomai reikėtų skirti apie 210 mln. eurų arba apie 69 mln. eurų kasmet, tačiau šių metų biudžeto asignavimuose, neįskaičiuojat ES fondų lėšų, yra numatyta 23 mln. eurų.
