Metų pradžioje už vieną eurą buvo galima nusipirkti 1,23 JAV dolerio (USD), dabar – 1,12 dolerio, tai 9 procentais mažiau.
Taip pat už vieną eurą išeina 0,84 Jungtinės Karalystės (JK) svaro sterlingų, kai metų pradžioje – 0,9 svaro, kone 6 proc. mažiau.
Šiemet euras yra nukritęs 5 procentais Norvegijos kronos atžvilgiu, 7 procentais – Rusijos Rublio atžvilgiu, 3 procentais Šveicarijos franko atžvilgiu.
„Pagrindinės priežastys yra fundamentinės – valiutų rinkoje labai yra svarbūs bazinių palūkanų normų faktai ir lūkesčiai. Aišku, labiausiai lūkesčiai, kurie susiję ir su tuo, kokia ekonominė padėtis, kokia yra infliacija, ir kokie yra investicijų srautai. Kodėl euras yra susilpnėjęs pastaruoju metu – taip yra dėl to, kad kitose pagrindinėse šalyse, ar tai būtų JAV, ar JK, yra didelių lūkesčių, kad palūkanos bus didinamos greičiau nei euro zonoje“, – paaiškina SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jis pastebi, kad euro zonoje atsilieka šiuo požiūriu – čia palūkanų augimas kitąmet neprognozuojamas ir tik dėl 2023 m. kyla diskusijų: „Bet irgi galvojame, kad dar 2023 m. Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų nedidins“.
JAV „pinigų spausdinimo“ politika, panašu baigiasi – centrinis bankas mažina turto supirkimo programą, nebelieka abejonių, kad jau kitąmet už paskolas ir indėlius doleriais teks mokėti palūkanas, tik lieka klausimų, kokios jos bus.
Dubnikovas: prisideda ir prisidės prie kainų augimo
Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas paaiškina, kad euro kurso silpnėjimas verslą veikia dviem aspektais, vienas iš jų teigiamas, kitas – neigiamas.
„Pirma kryptis – tai produkcijos pardavimas. Be abejo, ir pačiai euro zonai, ir mums, Lietuvai, jei eksportuojame prekes į trečiąsias šalis, valiutos atpigimas suteikia privalumą, nes mūsų produkcijos kaina būna atpigusi. Problema šiek tiek yra tame, kad mūsų pagrindinis eksportas iškeliauja į euro zoną ir didelio to efekto nepajuntame“, – apžvelgia M. Dubnikovas.
Tačiau kyla problemų tiems gamintojams, kurie žaliavas importuoja.
„Praktiškai visas žaliavas importuojame. Ir tai mus dabar veikia dviguba jėga. Viena jėga – pačios žaliavos pabrangusios ganėtinai ženkliai, pradedant dujomis, nafta ar metalais ir visais kitais. Na ir antras dalykas – atpigęs euras reiškia, kad mums brangiau kainuoja nusipirkti tų pačių dolerių, kuriais atsiskaitome už žaliavas. Praktiškai visa pasaulinė žaliavų rinka yra doleriais“, – aiškina M. Dubnikovas.
Anot jo, verslą šiuo metu įsuka kainų pasiutpolkė, ir tampa sudėtinga: kartu brangsta darbo jėga, žaliavų ir komponentų apskritai stokojama, kadangi trūkinėja pervežimai. O ir transportavimo kaštai išaugę.
„Tikra kainų pasiutpolkė iš tiesų verslą verčia spręsti tokius algoritmus, kurių anksčiau niekada nereikėdavo spręsti“, – rebusu dalijasi M. Dubnikovas.
Gyventojai už prekes mokės daugiau – šiuo metu analitikas nesiryžo prognozuoti infliacijos, kadangi net ir pesimistiškiausios ankstesnės prognozės jau buvo „sudaužytos“.
Ir Kinijos juanio atžvilgiu euras yra susilpnėjęs 10 procentų nuo metų pradžios. SEB ekonomistas paaiškina, kad prekyboje su Kinijoje svarbesnis doleris – tiek verslo, tiek vartotojų pirkiniai čia brangsta kartu su dolerio kursu.
„Kalbant apie verslą, yra tam tikrų sektorių, kurie tikrai iš JAV dolerio stiprėjimo pelnosi. Paprasčiausias pavyzdys – mūsų ūkininkai. Mes esame grūdų ir pieno produktų eksportuotojai, o realiai šita rinka yra doleriais. Ypač grūdų augintojams tai yra gerai, nes pasaulyje už grūdus atsiskaitoma JAV doleriais, tai mūsų ūkininkai iš to pelnosi. Tad nėra vien taip, kad blogai, yra sektorių, kuriems tai naudinga“, – sako T. Povilauskas.
Prognozuoja dolerio metus
M. Dubnikovas prognozuoja, kad artimiausius metus pasaulio kapitalo srautai gręšis į JAV.
„Iš tiesų doleris gaus favorito dozę, ypatingai vertinant tai, kas prognozuojama dėl JAV centrinio banko sprendimų, susijusių su palūkanomis. Aš matau, kad 2022 metų gale yra prognozuojama 30 proc. tikimybė, kad gali būti ir trys bazinių palūkanų normų pakėlimo etapai, ir jei tai pasitvirtintų, iš tiesų doleris pritrauktų daugiau dėmesio negu iki šio momento“, – sako M. Dubnikovas.
O T. Povilauskas vertina, kad dabartinė situacija nėra dramatiška – 1,12 EUR ir USD santykis nėra joks rekordas, mat būta laikų, kai už eurą buvo galima nusipirkti ir tik 1,05 dolerio. Tačiau jis pripažįsta, kad doleris toliau gali stiprėti ir tik po metų iniciatyvą galėtų vėl perimti euras.
„Mes prognozę atnaujinome prieš savaitę, kad kitais metais Eur ir USD santykis turėtų būti apie 1,11 – dar šiek tiek turėtų doleris pastiprėti, euras – pasilpnėti. Bet vėlgi, tokioje aplinkoje, kai infliacija kas kartą viršija lūkesčius, ir nežinant, kokiu tempu tiek JAV centrinis bankas didins palūkanų normas, ką darys ECB – tų veiksmų gali būti visokiausių“, – paaiškina T. Povilauskas.
Anot jo, euras galėtų stiprėti 2023 metais, kai bus priartėta prie palūkanų normų kėlimo.
„Palūkanų normų lūkesčiai JAV veikia euro nenaudai. Be to, žiūrint kas vyksta pastarąsias kelias savaites – pandeminė situacija Europoje pradėjo sparčiai prastėti. Tai lemia, kad ekonomikos trumpalaikiai lūkesčiai vėlgi svyra JAV naudai. JAV ekonomika seniai sugrįžo į priešpandeminį lygį ir ji yra daug toliau pažengusi nei euro zona. Tai yra į naudą JAV doleriui“, – pasvėrė T. Povilauskas.
Jis nenustebtų, jei už dolerius mokamos palūkanos 2023 metais pasiektų ir 1,5 procento, nuo dabartinio 0 proc.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas siūlytų ruoštis brangesniems pinigams – skaičiuoti 12 mėnesių po to, kai JAV centrinis bankas pakels palūkanas, tuomet galėtų pasekti ir Europa.
„Mes, Lietuvos gyventojai turėtume po truputį ruoštis, kad tokių pigių pinigų kaip anksčiau nebebus. Tai geras laikas persižiūrėti savo paskolas, pasižiūrėti savo santaupas, investicijas, – kiti metai labai geras laikas permąstyti, kur mes judėsime“, – sako M. Dubnikovas.
Jis pataria gyventojams nesiblaškyti ir neimti keisti santaupų į kitas valiutas, kadangi tai yra labai rizikinga – geriausia santaupas laikyti ta valiuta, kuria patiriamos ir sąnaudos.
„Jei gyveni euro zonoje, uždirbi eurais ir išleidi eurais – tai geriausia vis tiktai turėti eurus. Nepaisant to, kokie svyravimai, kartais galima su tuo prisižaisti. Prisiminkime istorijas su Šveicarijos frankais ir netgi paskolomis šita valiuta – tokių reikalų galima prisidaryti“, – įspėjo M. Dubnikovas.
Emigrantai parsiveš daugiau pinigų
Susilpnėjęs euras yra gera žinia emigrantams, kurie svarsto pinigus atsivežti iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, ar kitų trečiųjų valstybių, kurių valiutos euro atžvilgiu sustiprėjusios.
„Šis klausimas būdavo aktualus, ypač JK. Prisiminkime, kad anksčiau, dar pernai metais, svaras buvo labai atpigęs ir nuolat būdavo klausimų, ką daryti su tais pinigais. Tie kurie išlaikė, dabar 0,84 pensų už eurą yra normali kaina, kai prieš metus buvo 0,9. Ko mes tikimės, kad dar svaras turi šiek tiek prielaidų brangti toliau euro atžvilgiu – dar bent dviem – trim pensais“, – paaiškino T. Povilauskas.
Verslas tuo metu visuomet gali draustis nuo kurso svyravimų.
Turkijos liros masiškai išparduodamos
Pastaruoju metu įspūdingą nuosmukį pastaruoju metu demonstruoja Turkijos lira – euras šios valiutos atžvilgiu šiemet jau yra sustiprėjęs 60 procentų. Pastarosiomis dienomis valiutos išpardavimą sukėlė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pareiškęs, kad valstybė didelės infliacijos aplinkoje „kovos ekonominės nepriklausomybės karą“ mažindama palūkanas, nors tokioje situacijoje derėtų elgtis priešingai.
Šalyje infliacija priartėjo prie 20 procentų. Turkiją yra pamėgę šalies poilsiautojai – valiutos kurso nuosmukis teoriškai galėtų mažinti atostogų kainą čia, tačiau atsiskaitymuose dažnai naudojami ir doleriai, paaiškina ekonomistai.
„Jei nebijome COVID-19, atostogauti dabar apskritai yra palanku bet kur, ne tik Turkijoje. Iš tiesų kainos nėra didelės. Bet Turkijos liros atpigimas bendrame kontekste suteikia privalumą, kad mums viskas ten pigiau. Aišku, reikia nepamiršti, kad Turkijoje yra mėgstamas ir doleris, tas pigimas nebus nėra toks stiprus. Bet kokiu atveju, tai, kad mums ten keliauti yra pigiau, yra vietinių žmonių sąskaita – tai jų nelaimė“, – paaiškino M. Dubnikovas.
Lenkijos zlotas atpigo dėl vietinių problemų
Šiemet euras sustiprėjo, lyginant su zlotu. Dabar už eurą galima įsigyti 4 zlotus ir apie 70 grašių, tai maždaug 20 grašių daugiau nei metų pradžioje. Kodėl silpnėja Lenkijos valiuta?
SEB ekonomistas T. Povilauskas paaiškina, kad tai iš dalies lemia migrantų krizė Baltarusijos pasienyje, veikianti investuotojų požiūrį į visą Vidurio ir Rytų Europos regioną.
„Dar pridėkim, kad ES ir Lenkijos ginčas irgi tęsiasi, Lenkijai ES yra sustabdžiusi paramos mokėjimą pagal ekonomikos gaivinimo planą. Iš esmės, požiūris į Lenkiją tarptautinėje erdvėje pasidaręs atsargesnis ir manau, kad šitas veiksnys dabar labiau veikia negu tai, kad palūkanos jau yra didinamos“, – sako T. Povilauskas.
Šiuo metu bazinė palūkanų norma Lenkijoje yra pakelta iki 1,25 proc., tačiau ir infliacija šalyje siekia apie 7 procentus. T. Povilauskas viltųsi, kad toliau keliamos palūkanos stabdytų zloto pigimo.
Lietuvių apsipirkimo įpročių kaimyninėje šalyje tai nepakeis, įsitikinęs M. Dubnikovas – įpročiai jau ne visuomet priklauso nuo kainų.
„Jie vis tiek ten važiuotų dėl to, kad tai yra ir apsipirkimo įpročiai ir net savotiška pramoga. Nes susėda keturi kaimynai, važiuoja nusipirkti, sakykime, kokių nors gėrimų – yra visuomenės dalis, kuri tiesiog įpratusi tai daryti. Kad važiavimas dar padidėtų, kainų skirtumas turėtų būti labai didelis. Manyčiau, atsvara tam yra pajamų didėjimas, nes visgi sutikime, kad savaitgalį didžiajai daugumai žmonių maloniau laiką praleisti su šeima, namuose, ar kažkur mieste, negu važiuoti į Lenkiją“, – vertintų M. Dubnikovas.
