Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Aplinkos ministerijos siūlymo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad Laisvės partija abejoja dėl pateikto naujo mokesčio.
„Šiandien ministrų kabinetas Seimo svarstymui perduos siūlymą įvesti naują automobilių taršos mokestį. Mokesčio iniciatorių noras mažinti taršą yra suprantamas ir sveikintinas. Niekam nepatinka seni ir galingi kledarai, teršiantys gamtą ir turintys reikšmingos įtakos klimato kaitai.
Tačiau mus Laisvės partijoje neramina tai, kad naujasis mokestis užgultų ir kur kas mažiau taršių automobilių savininkus – numatoma mokesčio taikymo kartelę kasmet leisti, taip plečiant mokėtojų ratą. Už aplinkos taršą visi vairuotojai jau kartą sumoka pirkdami degalus, o pats mokestis labiau susijęs su automobilio turėjimu, bet ne su naudojimu.
Papildomas taršos mokestis siūlomas įvesti remiantis tarptautinių institucijų rekomendacijomis pereiti prie mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių“, – nurodė ministrė.
Vietoje to, siūloma atkreipti dėmesį į darbo mokesčius.
„Būtų prasminga lygiai taip pat rimtai pasvarstyti, kaip mažinti kurį nors dabar ekonomikos augimui ir darbo vietoms įtaką turintį mokestį. Pavyzdžiui, darbo mokesčius ar pelno mokestį naujoms įmonių investicijoms.
Laisvės partija Susisiekimo ministerijoje ir Vilniaus miesto savivaldybėje daug dirba, kad mūsų transportas būtų draugiškesnis aplinkai: populiarėja automobilių dalijimosi paslaugos, visoje Lietuvoje bus reikšmingai plečiamos dviračių trasos, elektromobilių infrastruktūra, investuojama į transporto elektrifikaciją ir žaliasias erdves. Dėl naujo mokesčio norėtųsi spręsti matant jau platesnį visos mokestinės sistemos vaizdą“, – komentuoja A. Armonaitė.
Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata). Mokestis turėtų įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą. Visa apimtimi mokestis pradėtų galioti 2025 metais, priminė BNS.
50 proc. lengvata nuolat būtų taikoma socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
Metinis mokestis būtų skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio.
Numatoma, kad pirmais metais mokestis bus mokamas, jei CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui, o vėliau kasmet riba mažės po 10 gramų, kol pasieks 100 gramų CO2 kilometrui (nuo 2026 metų).
CO2 išmetimams siekiant 131-160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121-160 gramų, nuo 2025 metų – 111-160 gramų, o nuo 2026 metų 101-160 gramų), būtų taikomas 56 centų už gramą tarifas.
Išmetimams siekiant 161-200 gramų, tarifas būtų 76 centai, 201-250 gramų – 1,10 euro, o viršijus 251 gramą – 1,5 euro.
Preliminariais skaičiavimais, pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui – 2,3 mln. eurų kasmet.
