Akcijų rinkoje įverčiai jau kurį laiką nebeatrodo racionalūs, pripažįsta abu asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“ viešėję dalyviai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Milvas“ fondų valdytojas, dėstytojas, projekto „Lėtas pelnas“ autorius Tautvydas Marčiulaitis.

„JAV akcijų rinka brangesnė istorijoje buvo du kartus, arba vieną kartą – panaši situacija buvo 1929 ir 1999 metais. Po to sekė akcijų kainų kritimas. Tai dabar galima fantazuoti, sakyti, kad yra kitokia situacija. Ir vienu aspektu situacija yra kitokia – tuo, kad palūkanų normos yra daug žemesnės, ir, jeigu vertini alternatyvas, kur investuoti pinigus, tai daug geresnių alternatyvų nėra“, – apžvelgė N. Mačiulis.

Anot jo, šiuo metu daugeliui kyla klausimas, kaip saugoti nuo infliacijos – kur bėgti, ką pirkti, „pinigai degina kišenes, sąskaitas, reikia jų nepalikti, kad 8 proc. infliacija nesumažintų perkamosios galios“. Dėl to rinkoje yra daug iki tol niekada neinvestavusių asmenų, pirmą kartą įsigijusių vertybinių popierių, ar daug egzotiškesnių investicijų. O alternatyvos nėra – ir NT nepigus, obligacijos užtikrina neigiamą grąžą.

Nerijus Mačiulis, Tautvydas Marčiulaitis, Linas Jocius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Daug naujų investuotojų tiesiog jaučia būtinybę – kuo greičiau. Ilgą laikę neinvestavę, neturėję įpročio periodiškai atidėti dalį savo pajamų įvairiose ekonominio ciklo stadijose, jie dabar atranda, ypač pandemijos metu. JAV gyveni, gauni socialines išmokas, padidintas bedarbio išmokas, sėdi ant sofos – ką čia veikti, į kazino nueiti negali. Opa, atsidarai sąskaitą ir prekiauji „Tesla“ pasirinkimo sandoriais“, – juokauja N. Mačiulis.

Čia pat surimtėjęs jis įvertina, kad dar niekuomet smulkieji investuotojai nebuvo į akcijų rinką investavę tiek skolintų lėšų – čia yra papildomas trilijonas dolerių.

„Ažiotažas tikrai prisideda prie akcijų kainų kilimo ir tuo visi džiaugiasi, viskas yra gerai. Bet grįžkime prie to, kad yra fundamentalūs veiksniai. Ištisos knygos prirašytos apie tai, kaip vertinti įmonę, tokiais „primityviais metodais“, diskontuojant ateities dividendų srautus, diskontuojant tikėtinus pinigų srautus, kai pasirenki diskonto normą, įvertini svertinius kapitalo kaštus.

Eik tu, aš kaip užjaučiu dabar tuos dėstytojus, kurie dabar dėsto investicijų valdymą, ar turto vertinimą – niekas neveikia, visiškai. Yra „WallStreetBets“, memai ant bangos – šaunam, perki bet ką, pakilo kaina šimtą kartų, labai gerai, nepakilo, per dieną tik 10 proc. – neįdomu“, – šiandienius lūkesčius apibūdino N. Mačiulis.

Ekonomistas pastebėjo, kad dar toliau nuo realybės atitrūkusi kriptografinio turto rinka. Jis įsitikinęs, kad apie šį laikotarpį ateityje bus rašomi vadovėliai, kuriuose su nostalgija bus prisimenami neracionalaus klestėjimo metai.

Ar „vakarėlis“ artėja prie pabaigos?

T. Marčiulaitis patikina, kad spėlioti ir prognozuoti – betikslis užsiėmimas ir nuspėti dabartinio vakarėlio pabaigą neįmanoma ir tęsia ironiją.

„Jei seniau tu vertindavai įmonę, kiek ji pelno uždirbs, diskontuodavai, ir t.t., tai dabar tu imi visą prieinamą rinką, tai visada yra 7 milijardai žmonių, padaugini iš šimto, gauni trilijono įvertį, ir eini pas rizikos kapitalo valdytojus sakydamas, žiūrėkit, va dabar bus taip. Tai yra visiškai kitas pasaulis, bet jis turbūt tikrai turi potencialo tęstis tol, kol pinigai bus lengvi. Visi turi per daug pinigų“, – pabrėžė T. Marčiulaitis.

Tautvydas Marčiulaitis

Jis pastebėjo, kad prieš 5-6 metus pinigų perteklių turėjo fondai ir jie pinigus investuodavo „į bet ką, tikėdamiesi, kad daugės vartotojų ir įmonė kažkada klestės, kažkada pradės uždirbti daug pinigų“.

„Dabar tiesiog ir paprasti žmonės turi per daug pinigų, ir dėl to jie eina perka „opcionus“, ar šiaip bet ką perka, parduoda nes kazino uždarytas ir ant arklių negali statyti. Kažkada tai baigsis, ir tikrai tai yra laiko klausimas, kada baigsis.

Bet iš kitos pusės, niekada nesiūlyčiau bandyti nuspėti, kada rinka kris, nes rinka visų laikų aukštumose praleidžia didžiąją dalį savo laiko – tiesiog toks fundamentalus kapitalizme įmontuotas mechanizmas, akcijų kainos ilguoju laikotarpiu auga“, – sako T. Marčiulaitis.

Abu ekspertai pajuokavo, kad jau yra per seni dalyti patarimus jaunimui, kuriam ir 200 procentų grąža per metus yra per mažai, o tiek norima uždirbti per dieną.

„Jauni investuotojai į mus tokius, kurie bando kažkokią vertę pamatuoti, suskaičiuoti, pinigų srautus ateities diskontuoti, žiūri kaip į seną kartą, dinozaurus, kurie išnyks, ir lieka tiktai tie, kurie klesti, mato ateitį, mato revoliucijas. Tai čia turbūt nereikėtų turėti iliuzijų, kad akcijų kainos gali kilti be pertraukos, nereaguoti į nieką“, – papildo N. Mačiulis.

Akcijų kainas kursto pinigų perteklius, atsiradęs dėl laisvos centrinių bankų politikos tandeme su Vyriausybių skatinančia fiskaline politika.

„Viena ranka kuria pinigus, kita paima juos ir dalina, jei jau taip grubiai sakant. To niekada neturėjome – to neturėjome po pasaulinės finansų krizės. Po pandemijos vyriausybės ir centriniai bankai tą daro su niekada neregėtu entuziazmu, jėga ir užsidegimu. Ir iki šiol vis dar tą daro, vis dar sako – nestabdykite mūsų, neliepkite mūsų gesinti šviesos šitame vakarėlyje, nes dar yra po pandemijos likusių problemų“, – lygina N. Mačiulis.

Jis patikina, kad dabartinėje situacijoje jau reikalinga centrinių bankų politikos korekcija, ir jei ta korekcija bus – ji gali įnešti pokyčius į finansinius srautus ir paveikti visų finansų rinkų kainas.

Nerijus Mačiulis

Įspėja: artėja pamokos, už kurias teks mokėti

T. Marčiulaitis jau yra išsakęs pastebėjimų, kad džiaugtųsi, jei burbulo metu žmonės prarastų pinigus – taip pat ir konferencijoje tikino, kad pamokos išmokstamos tik tada, kai už jas susimokama.

„Mane visada labai erzina šnekėti su žmonėmis, kurie nėra praradę rinkose pinigų. Nes kuo tu ilgiau rinkose neprarandi pinigų, tuo tu mažiau išmoksti, ir tuo labiau pas tave auga arogancija. Nes tu tampi įsitikinęs, kad tu uždirbi ne dėl to, kad viskas auga, ir kad vidutiniškai protinga beždžionė lygiai taip pat galėtų uždirbti, o dėl to, kad tu esi nuostabiai gabus ir kad čia tavo pasirinkimai buvo tokie geri“, – pašiepia naujųjų laikų investicijų pranašus T. Marčiulaitis.

Pasak jo, kuo ilgesnis sėkmės laikotarpis, tuo labiau pučiasi perteklinis ir niekuo nepagrįstas savęs vertinimas.

„Visokie pasproginėjimai ir pinigų praradimai yra būtini tam, kad žmogus pradėtų realistiškai vertinti situaciją, ir tam, kad neatsirastų padėtyje, kur po trijų metų prekybos ir uždarbių po 100 proc. per dieną, pradėtų galvoti – įkeisiu visą savo turtą, pasiskolinsiu pinigų, nes man taip nuostabiai sekasi –o tada tiesiog susigriautų visą savo gyvenimą. Nes tai yra laiko klausimas. Visada taip nutinka, niekad nenutinka kitaip, ir visa taip bus – ir čia po 100 metų diskutuojantys žmonės tą patį šnekės“, – stebisi T. Marčiulaitis.

N. Mačiulis įsiterpė, kad „labai talentingi investuotojai“ pasvarsto apie studijų ar darbo metimą.

„Tesla“ pabrango 1000 procentų, aš prekiaudamas „Tesla“ uždirbau 500 proc. bet aš esu talentingas? Ne, čia neveikia šitie skaičiai. Dėl to manau, kad tikrai kiekvienas investuotojas turėtų pakankamai anksti prarasti pinigus, suprasti, kas įvyko, kodėl įvyko ir pajusti realią riziką, kad ji gali bet kada materializuotis“, – apibendrino T. Marčiulaitis.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tai ką tuomet daryti?

Ekonomistas N. Mačiulis paaiškina, kad net ir pervertinta rinka nereiškia, jo nereikia pradėti investuoti – tačiau, anot jo, reikia grįžti prie bazinių taisyklių, tokių kaip turto išskaidymas.

„Nebent tai yra „Tesla“ „call opcionai“ arba „Shiba coin’ai“, – pajuokaudamas įsiterpė T. Marčiulaitis.

N. Mačiulis paaiškina, kad sudėjus visas investicijas į vieną instrumentą, sėkmė gali šypsotis kelias dienas ar savaites.

„Bet baigsi vis tiek, ten kur visi baigia. Nenorėjau nieko įžeisti, tai nieko nepasakysiu – ten kur baigia visi entuziastai ir genialiausi investuotojai“, – pridėjo N. Mačiulis.

Netgi elektromobilius gaminančių įmonių akcijos, anot jo, dabar įvertintos tiek, lyg kiekviena kompanija būtų monopolija, visą pasaulį parūpinanti elektromobiliais.

„Jei jūs paklaustumėte manęs, už 5 metų, kur jos bus, tai turbūt bus vertos dešimtadalio to, ko dabar vertos visos „Rivian“, „Lucid“ ar „Tesla“, – įspėjo N. Mačiulis

Diversifikuojant investicijas, anot jo, galima tikėtis vidutinės 5-15 procentų metinės grąžos, o tai jaunajam investuotoju atrodo „kažkokia katastrofa“.

Ekonomistas išskiria, kad net ir esamoje aplinkoje yra akcijų, užtikrinančių 4 proc. grąžą iš dividendų pajamingumo, kadangi tokiomis akcijomis rinka nebesidomi.

„Galima rasti aukso grūdų, bet bėda, kad tokioje aplinkoje godumas, perteklinis pasitikėjimas savimi ir visos kitos žmogaus ydos taip suklesti, kad nesinori ieškoti tų kuklių, saugių, mažą stabilią grąžą generuojančių investicijų. Norisi ieškoti revoliucijų, kurių realybėje nebūna“, – pastebėjo N. Mačiulis.

Pasak N. Mačiulio, visuomet geras laikas yra pradėti mokytis ir geriausios pamokos bus išmoktos šiemet bei kitais metais – nieko neišmoksi, kai akcijų kainos vien kyla.

Jis pabrėžė, kad investicijos turi būti nuobodžios: periodinis investavimas, „negaudant“ piko ar „dugno“ rinkoje, veikiant pagal iš anksto apsirašytas taisykles ir principus.

„Čia ir yra esmė – investicijos turi būti nuobodžios. Jei turi ieškai pramogų ir emocijų, tau jau yra šakės, viskas“, – pabaigė N. Mačiulis.