Trišalė taryba išklausė socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymą – pertvarkyti užimtumo sistemą taip, kad ji skatintų nedirbančiuosius greičiau sugrįžti į darbo rinką. Siekiama geriau atskirti tuos žmonės, kuriems reikalinga pagalba ir parama, nuo tų, kurie galbūt dirba šešėlyje, vengia mokesčių.

Kaip jau skelbta, siūloma, kad bedarbio statusas būtų panaikinamas, jei be svarbių priežasčių antrą kartą per 6 mėn. laikotarpį nuo pirmo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos, asmuo atsisakytų tinkamo darbo. Taip pat siūloma statusą naikinti ir du kartus per 6 mėnesius pažeidus atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Tinkamas darbas būtų apibrėžtas toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją, ir turimą darbo patirtį, pageidavimą, sveikatos būklę, susisiekimą ir kt. kriterijus.

Užimtumo tarnyba (UŽT) bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.

Per 6 mėn. nuo registracijos Užimtumo tarnyboje neradus „tinkamo darbo“, nuo 7 mėnesio tinkamu darbu būtų laikomas ir toks, kuris nebūtinai atitiktų asmens kvalifikaciją, kompetenciją ar patirtį, bet atitiktų sveikatos būklę, kelionės iki darbo vietą trukmę ir išlaidas. Įskaitant ir už minimalų mėnesinį atlyginimą.

„Mūsų siūlymas yra, kad pirmus 6 mėnesius yra siūlomas pageidaujamas darbas, o nuo 7-o mėnesio, turėtų būti imamas bet koks darbas“, – Trišalėje taryboje pristatė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Vytautas Šilinskas

Jis paaiškino, kad ministerijos noras – atskirti ir atskleisti tikruosius bedarbius, kadangi dalis žmonių darbo ieško ir keliolika metų, akivaizdu, kad realiai darbas jiems nereikalingas: „Pripažinkime, kad šitie žmonės darbo neieško, ir ieškokime, kaip jiems galėtume padėti, ar tai būtų psichologai, skolų konsultantai, priklausomybių gydymas, didesnis transporto rėmimas“.

Nemokamas sveikatos draudimas nebepriklausytų tiems, kurie išbraukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų.

„Norime finansuoti ir neformalų švietimą ir aukštojo mokslo modulius. Nes šiai dienai UŽT teikia tik profesinį ugdymą“, – dar vieną siūlomą pokytį pristatė viceministras.

Taip pat verslumas turėtų būti skatinamas ministro įsakymais, o ne įstatymais, kadangi įstatyminės priemonės neatliepia greitai besikeičiančios darbo rinkos poreikių.

Tačiau Trišalė taryba pasigedo, kad įstatymų projektai atlieptų formuluojamus tikslus – kritikavo siūlymus.

Ruginienė: kodėl 60 proc. atlyginimo?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė žėrė kritiką ir klausimų dėl siūlomų griežtesnių sąlygų registruotiems bedarbiams. Ji apskritai abejojo, ar įstatymo projektas atlieps deklaruojamus tikslus padėti susirasti darbą, jei reglamentuojama, kada bedarbiai bus išbraukti iš UŽT sąrašų.

„Viceministre, jūsų labai nuostabus pristatymas, daug teisingų dalykų pasakėte, bet man tai niekaip nesiriša su tuo įstatymų projektu, kurį mes šiandien diskutuosime. <...> turiu pripažinti, kad ir pati susipainiojau dėl ko tai daroma, ar dėl ilgalaikių bedarbių, ar nelegalaus darbo, o dabar girdžiu ir naują versiją, kad reikia pripažinti, kad žmogus neieško darbo“, – nesuprato, ką bando pasiekti SADM, I.Ruginienė.

Ji klausė, kokios konkrečios priemonės leis identifikuoti ir atskirti tikrus bedarbius nuo netikrų bedarbių, kaip darbo pasiūlymai po 6 mėnesių leistų identifikuoti „piktybiškus bedarbius“.

Ją taip pat stebino ministerijos siūlymas nustatyti, kad pirmuosius 6 mėn. nuo registravimosi Užimtumo tarnyboje specialistai galėtų siūlyti ir 60 procentų buvusio atlyginimo siekiančius darbo pasiūlymus.

„Tai visiškai nesisieja su jūsų skambiais žodžiais, kad turime išlipti iš pigios darbo jėgos duobės. Pritariu, kad dirbame daug, ir uždirbame mažai, bet šitas projektas nukreiptas į tai, kad darbuotojai dirbtų už dar mažiau ir dar daugiau“, – stebėjosi I. Ruginienė ir teiravosi, kodėl pasirinkta būtent 60 proc. riba.

Inga Ruginienė

Dar ji klausė, kaip parinktas 6 mėn. laikotarpis darbui pagal turimą specialybę susirasti. Jos nuomone, ypač per pandemiją, daliai darbuotojų ir metus truko susirasti kitą darbą. Be to, netgi išmokos bedarbiams mokamos 9 mėnesius, o ne 6 mėn.

„Mane šokiravo skuba, kad visas įstatymas turi būti priimtas ir įgyvendinamas jau nuo sausio 1 dienos. Jei skuba reikalinga dėl mokymų, kad padėtų įsisavinti lėšas, kodėl nekalbame dabar apie mokymus ir nepasiliekame daugiau laiko išdiskutuoti pasiūlymams“, – stebėjosi I. Ruginienė.

Ji patikino, kad pritaria ministerijos tikslams, bet ne esamo įstatymo projekto turiniui.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas paaiškino, kad pirmas tikslas – atskirti norinčius ir ieškančius darbo, jiems teikti geresnes paslaugas, antras tikslas – sumažinti galimybes piktnaudžiauti žmonėms, kurie dirba nelegaliai, trečias tikslas – daugiau mokymų, įskaitant ir aukštojo mokslo modulius, orientuotus į aukštesnę pridėtinę vertę.

„Kaip atskirti ilgalaikius bedarbius nuo kitų – čia diskutavome su UŽT, žiūrėjome užsienio šalių patirtį – tai ne žodžiais, o darbais turime išbandyti žmones. Jei žmogui siūlome darbą, tai jis turėtų priimti tą darbą, jei jis atitinka jo kvalifikaciją ir patirtį. Jei jis nepriima darbo, tai galimai jis ne darbo UŽT ieško“, – aiškino V. Šilinskas.

Jis lygino, kad Estijoje nustatyti dar trumpesnis terminas darbo ieškantiesiems, be to, didžioji dauguma bedarbių, kurie nori, esą įsidarbina greičiau nei per 6 mėnesius. Ilgiau nei 6 mėn. norimas darbas ieškomas išimtinais atvejais.

O kalbėdamas apie 60 proc. buvusio atlyginimo ribą, viceministras akcentavo, kad tai saugiklis pačiam darbuotojui.

„Siūlomas saugiklis žmogui, apsaugai, kad UŽT net nesiūlytų tų darbų, jei siūlomas uždarbis yra mažiau nei 60 proc. nei ankstesnis darbo užmokestis. Kalbame apie žmones, kurie ne dirba, o kurie jau nedirba. Tai būtų didesnės pajamos, nei jie tuo metu turi. Manome, kad bet kokie tyrimai parodys, ir studijos, ir rekomendacijos, kad dirbti pagal kvalifikaciją, net ir už mažesnį atlyginimą, yra naudingiau, nei nedirbti“, – tikino V. Šilinskas.

Ministerijos atstovo nuomone, žmogui naudingiau priimti darbo pasiūlymą, kuris atitinka jo patirtį ir kvalifikaciją, net jei atlyginimas mažesnis, ir toliau ieškotis darbo pasiūlymų su aukštesniu atlyginimo – taip darbuotojas išlaiko ir netgi kelia savo kvalifikaciją.

„Dėl skubos – mūsų noras yra kuo greičiau, bet mes puikiai suprantame, kad ši problema jau 10 metų sprendžiama ir neišsprendžiama“, – kalbėjo V. Šilinskas. Projektą jis vadino gera vadyba, kuri turėjo būti įgyvendinta seniai.

Abejonių ministerijos pasiūlymams išsakė ir darbdavių atstovai

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis taip pat priekaištavo dėl skubos, ir tikino, kad įmonėse akcininkų susirinkimams vadovai sprendimų neatneša likus paskutinėms minutėms.

Jis tikino, kad pritaria koncepcijai ir tikslams: „Reikia aiškiai pasakyti: kas nori dirbti – jam reikia padėti, ir kuris nenori – ką su juo reikėtų daryti“.

Jis neįžvelgė, kaip siūlomi projektai leistų pasiekti, kad Užimtumo tarnyba prasivalytų nuo žmonių, kurie darbo neieško, kuriems reikia socialinės pagalbos, kadangi registravimasis ir toliau suteiktų papildomas naudas.

„Jūs juos pervadinate, vadinsite nepasirengusiais dirbti, bet jie vis tiek liks UŽT balanse. Bet nėra taip, kad jis čia netinkamas, ir juo rūpinsis savivaldybės socialinės rūpybos skyrius, socialiniai darbuotojai, visai kitos sistemos dalis. Ko pasigendame – jūs pripažįstate, kad yra problema, du darbo pasiūlymai per 6 mėn. gal kažkiek apvalys tuos, kurie nelegaliai dirba, bet kitų klausimai nesprendžiami – žmonės toliau kabės, toliau gaus tam tikras lengvatas“, – įsitikinęs A. Romanovskis.

Andrius Romanovskis

Jo nuomone, Lietuvoje nedarbo išmokos yra draudimo išmokos – tam mokamos įmokos, valstybė garantuoja 9 mėnesius, ir negalima kaltinti žmogaus, kad jis naudojasi išmokomis, priešingai. A. Romanovskis vertino, kad logiška ir nesutikti su pirmais pasitaikiusiais darbo pasiūlymais, aukštos kvalifikacijos specialistų darbo paieškos gali ir užtrukti.

Kiti darbdaviai taip pat abejojo, kodėl tie žmonės, kurie uždirbo 1000 eurų, dabar turėtų eiti dirbti už 600 eurų, jei taip siūlytų UŽT.

V. Šilinskas paaiškino, kad daug uždirbusiems asmenims nedarbo išmokos nėra didelė motyvacija – joms nustatytos lubos, siekiančios apie 900 eurų. Jis atmetė ir priekaištus, esą jau dabar UŽT galėtų prasivalyti turimą bedarbių registrą – dabar negalima siūlyti kvalifikacijos neatitinkančių darbų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius palaikė iniciatyvą, kad UŽT nebeliktų nelegalių darbuotojų: „matome, kad iš tikrųjų yra ne tiek daug bedarbių, kiek jais apsimetančių“.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas tikino, kad sprendių reikia imtis: „Tobulumui ribų nėra, aišku, galima kalbėti apie patobulinimą. Kalbant apie bedarbius, kurie teoriškai ieško darbo, o praktiškai – ne, jie patys ateina į įmones ir prašo pasirašyti, kad mes negalime pasiūlyti tokio darbo“.

Nevyriausybinės organizacijos: darbo ieško ir 2 metus

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai įspėjo, kad nors tikslas padėti įsidarbinti ir suteikti pagalbą ilgalaikiams bedarbiams yra sveikintinas, pačios priemonės ir jų įgyvendinimas kelia labai daug abejonių.

„Nėra taip, kad žmonės neieško darbų. Ir tikrai yra labai nemaža dalis žmonių, kurie ieško darbo ir po du metus ir, deja, nesulaukia pagalbos, ir iki tos pagalbos tikrai nėra paprasta prisibelsti“, – patirtimi dalijosi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Ji siūlė įpareigoti UŽT siūlyti darbus ne tik iš savo duomenų bazės, kurioje daugiausia registruotos labai menkai apmokamos darbo vietos, bet ir iš kitų darbo paieškos portalų.

„UŽT turi pradėti siūlyti darbus, nes dabar yra tokia situacija, kad žmonės gauna kontrolinius skambučius kas mėnesį, ar du, ir jų paklausia – o kaip jūs ieškote darbo. Nėra taip, kaip įsivaizduojama, kad siūlomas tinkamas darbas – tai dabar nevyksta“, – kalbėjo NVO atstovė.

Ji pastebėjo, kad siūlomi darbai yra niekiniai, jokių darbinių įgūdžių nepalaiko.

SADM atstovas patikino, kad darbo terapija padeda spręsti daug problemų. Jis patikino, kad diskusijos tęsis, taip pat ir Seimo komitetuose.

Jurgutis pasigedo radikalumo

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis išsakė kitokį požiūrį – pasigedo radikalesnių pasiūlymų dėl šešėlyje dirbančių darbuotojų.

„Žiūrint į darbo jėgos trūkumą, mes sutinkame ir pripažįstame tą problemą, kad ilgalaikių bedarbių buvimas yra labiau socialinė problema ir čia nėra tokio radikalaus sprendimo, kaip tai išspręsti, vienkartinio būdo.

Iš kitos pusės, matyt čia visi supranta, arba tiesmukai kalba, kad dalies ilgalaikių bedarbių problema – tai nėra ilgalaikiai bedarbiai, o ilgalaikiai „šešėliadarbiai“. Dėl tų 6 mėn. termino norėtųsi daug argumentų pasakyti, bet neužteks laiko. Vienas argumentas būtų nekurti paskatos kurti ilgalaikių bedarbių arba „šešėliadarbių“. Tai šia prasme palaikome“, – sakė V. Jurgutis.

Užimtumo tarnybos finansavimas būtų peržiūrėtas

Vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymų – perdėlioti Užimtumo tarnybos (UŽT) biudžetą taip, kad skiriamos lėšos (dabar – apie 300 mln. eurų), būtų skiriamos ne tik išmokoms, bet ir aktyvioms priemonėms, pvz., mokymams, subsidijoms. Viceministras V. Šilinskas paaiškino, kad šiuo metu tarnybai bedarbiai nekainuoja – ji nėra suinteresuota įdarbinti kuo daugiau žmonių, kad jie kuo daugiau uždirbtų. Mat išmokas moka „Sodra“, o socialines pašalpas moka savivaldybės.

„UŽT nėra finansinio skirtumo, per kokį laiką, ar už kokį atlyginimą yra įdarbinamas žmogus“, – paaiškino V. Šilinskas.

Anot jo, diskutuoti siūloma apie modelį, kuris leistų UŽT sieti UŽT gaunamą finansavimą su darbuotojų darbo užmokesčiu – kuo daugiau žmonių būtų įdarbintų, tuo didesnis būtų ir UŽT biudžetas.

„Žmogui netekus darbo mes turėtume siūlyti darbą, o ne išmokas“, – tikino V. Šilinskas.

Nors UŽT registruojasi 80 proc. visų netekusiųjų darbo, tai vienas geriausių rodiklių Europoje, tačiau tarnyboje registravosi tik apie 20 proc. darbdavių – kiti nesiregistruoja net ir atsižvelgiant į tai, kad paslaugos yra nemokami. 40 proc. registruotų darbdavių nėra patenkinti paslaugomis.

„Turime pasitempti ir pagerinti paslaugas, kad darbdaviai rastų darbuotojus“, – kalbėjo V. Šilinskas.

Užimtumo tarnyba
Foto: Įmonės nuotr.

UŽT po pertvarko rinktų informaciją apie bedarbių skolas, plėstšų paramą mobilumui.

„Kita kryptis – mes turime spręsti pamatines nedarbo priežastis, o ne sakyti, kad suteikiame bedarbio statusą, ir, jei žmogus daug kartų atsisako, toliau siunčiame jam pasiūlymus“, – vertino V. Šilinskas.

Jis vardijo, kad dalis žmonių nedirba, bet registruojasi, nes turi skolų, arba turi priklausomybių, arba rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbą, arba jau dirba nelegaliai

Viceministras taip pat pasigedo efektyvumo pačioje UŽT, rodiklių, mat Užimtumo tarnyba vertino užimtumą, bet nematavo efektyvumo finansine prasme. Būta atvejų, kad bedarbių įgytos kvalifikacijos ar kompetencijos ne visada atitinka darbo rinkos poreikius. Ministerija taip pat norėtų ir didesnio socialinių partnerių įtraukimo, remti darbdavius, įdarbinančius neįgaliuosius.

Mažus atlyginimus lemia mažas produktyvumas: nekvalifikuotų migrantų nebenori

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas vertino, kad nedarbo augimas per šią pandemiją buvo sėkmingai suvaldytas – anksčiau po krizių įprastai nedarbo lygis mažėdavo 5-7 metus.

„Dirbančiųjų daug, bet, aišku, norime, kad jų būtų daugiau“, – vertino V. Šilinskas ir skaičiavo, kad jau daugiau nei 1,3 mln. gyventojų dirba, tačiau darbingo amžiaus gyventojų yra apie 1,7 milijono.

Lietuviai dirba maždaug 100 valandų daugiau nei 35 išsivysčiusių šalių vidurkis, o darbo užmokesčio kaštai yra vieni mažiausių ES – siekia 10 eurų valandai, tris kartus mažiau nei ES vidurkis (28 eurai valandai), rodo statistiniai duomenys.

V. Šilinskas vertino, kad migracijoje Lietuva pralaimi, per nepriklausomybės laikotarpį netekusi 700 tūkstančių išvykusių lietuvių. Tačiau jis vertino, kad Lietuva neturėtų įsileisti daug nekvalifikuotų darbuotojų.

„Reikėtų keisti mūsų valstybės politikos kryptį iš pigios darbo jėgos į aukštą pridėtinę vertę kuriančią darbo jėgą. Pavyzdys yra Estija, kur kvota užsieniečiams 2021 m. sudarė tik 0,1 proc. populiacijos“, – kalbėjo V. Šilinskas.

Jis lygino, kad į Estiją atsivežta vos 1,3 tūkst. darbuotojų, kai Lietuvoje vien sunkvežimių vairuotojų per metus atvyksta apie 30 tūkst.

Užimtumo tarnyba
Foto: Bendrovės archyvas

Viceministras pastebėjo, kad įmonių pelnai didėja, akcininkų grąža taip pat auga.

„Reikia pripažinti ir patvirtinti, ir pagirti, kad mūsų darbdaviai dalinasi. Mūsų darbdaviai dalinasi, ir mūsų darbo užmokesčio ir BVP santykis artėja prie 50 proc.“, – apžvelgė V. Šilinskas.

Jis vertino, kad Lietuvoje maži atlyginimai yra dėl to, kad čia itin daug tokių darbo vietų, kurios yra automatizuojamos – verslas tą daryti vengia dėl to, kad darbdaviams tai neapsimoka, kol atlyginimai maži.

„Lietuva buvo ES gale pagal robotų naudojimą, pagal 2015 m. duomenis“, – teigė V. Šilinskas ir abejojo, kad ši tendencija greičiausiai nepasikeitė, kadangi ir investicijos į robotizaciją buvo nedidelės.

Jis laikėsi nuomonės, kad verslas nepakankamai investuoja į automatizaciją ir mokymus, 44 proc. piliečių vis dar net neturi bazinių IT įgūdžių.