Taivano misija Lietuvoje neliks pražiūrėta Kinijos – ji prisimins ilgai, įsitikinęs R. Kuodis.
„Dėl pasekmių – tai turbūt nesiginčysime, šita šalis turi gana ilgą atmintį ir ilgą strateginį planavimą, kuris paprastai gerokai viršija Vakariečių. Mes pasekmes, turbūt taip, matysime“, – Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo R. Kuodis.
Jis kėlė kitą klausimą – kaip reikia kovoti už gėrį pasaulyje.
„Yra keli būdai. Vienas iš jų – eiti pačiam, rodyti kažkokias iniciatyvas. Tas kelias nėra blogas – klausimas, kiek jis kainuoja tau, ir kiek dėl to „zuikiauja“ kiti. Tai kaip Kinija evoliucionuoja pastaruosius dešimtmečius, švelniai tariant, apima dvejopas jausmas. Iš vienos pusės – industrializuojasi, bet ta industrializacija dažnai vyksta vagiant intelektualinę nuosavybę, demokratijos keliai ten irgi tokie kontroversiški. Tad man atrodytų geriausia klubų sistema, kurią siūlė Nobelio premijos laureatas Williamas Nordhausas klimato kaitos ir kitų viešųjų gėrybių atžvilgiu“, – paaiškino R. Kuodis.
Bendrai sutariama, kad taika, demokratija, branduolinis nusiginklavimas – tokios viešosios gėrybės yra globalios, tad belieka tik sutarti, kaip jų reikėtų siekti.
„W. Nordhausas siūlo klubų sistemą – iniciatoriai, kurie turi pakankamai didelį svorį kažkokiame dalyke, organizuoja klubą kovai už gėrį. Ir tada na ekonomistas įrodinėja, kad iš tikrųjų beveik visiems apsimoka prisijungti prie to klubo ir greitai. Nes toks klubas tiems, kurie blogai elgiasi, įveda tam tikrus muitus, kad pataisytų jų elgseną.
Ką mes girdėjome pastarąsias savaites, Amazonės miškai nyksta greičiausiai per dešimtmetį, kadangi ten sėdi toks Jairas Bolsonaro, kuris sako, kad Amazonė yra jo asmeninis šalies reikalas. Na akivaizdu, kad tai nėra asmeninis reikalas, kai kalba eina apie tokius dalykus, kaip išsaugota nesudegusi planeta. Tai tokiam žmogui labai padėtų klubų sistema. Klubas pasakytų, na žinot, kol jūs nesutvarkot šito reikalo, Brazilijos visam eksportui, bus taikomas koks nors „X“ proc. muitas. Labai greitai apsikeičia kaštų ir naudos balansas tokiu atveju“, – lygina R. Kuodis.
Pastebėjus, kad Lietuvai pasitraukus iš 17+1 formato, priėmus Taivano misiją, šiuo pavyzdžiu nelabai kas pasekė, R. Kuodis atsakė, jog Lietuva turėtų organizuoti klubą Kinijos klausimu, o ne veikti viena.
„Norėčiau, kad būtų didelis klubas šitais klausimas ir ne viena Lietuva čia bandytų spręsti Taivano klausimus, kaip kad dabar dažnai atrodo. Klausimas, kodėl mums prisiimti kažkokią neproporcingą dalį kaštų? Amžinas ginčas. Mes neorganizuojame klubo arba neaišku, kaip tas organizavimas vyksta, visiems likusiems apsimoka „zuikiauti“, kaip sakė komunistai. Jei kažkas kovoja už tave – tau nereikia kišti galvos, nereikia gadintis su kažkuo santykių dėl kažkokio ilgalaikio tikslo. Šitaip neturi būti daroma, ypač Europoje. Pati ES yra rimtas klubas galintis pretenduoti tapti gausybės viešųjų problemų sprendimo iniciatoriumi, ar tai būtų branduolinis nusiginklavimas, klimato kaita, ar kas tik nori“, – paaiškino R. Kuodis.
Jo vertinimu, jei Europa veiktų solidariai, tuomet ir pati Kinija rimčiau žiūrėtų į tokį klubą, kuris atriekia didelę prekybos dalį
„Jei ES su JAV suvienytų pastangas šioje srityje, būtų galima daug pasiekti, žymiai greičiau ir su mažiau to „zuikiavimo“ tarptautiniu lygmeniu, kuris dabar yra masiškai paplitęs“, – apibendrino ekonomistas.
Diskusijas dėl migracijos prilygino šizofrenijai: tautos atsakingos už save
R. Kuodis patikino, vertindamas nelegalių migrantų problemą, siūlė žiūrėti iš ilgesnės perspektyvos.
„Mano pažiūros, ne kartą sakiau, labiau konservatyvesnės – aš daugiau svorio suteikiu tautų atsakomybei už save pačius. Kitaip tariant, Talibanas neateina iš Marso, Talibanas užauginamas afganistaniečių motinų, tėvų, ir ko tik nori. Ir po to, jeigu ten dėl viso to prasideda koks nors sąmyšis, aš nematau Europai kažkokios moralinės prievolės priimti tuos žmones. Geriausia mūsų humanitarinė pagalba toms šalims – mėtyti protą iš sraigtasparnių. Kitaip tariant, sakyti, žiūrėkit, yra keliai, kaip jūs galite susitvarkyti, mes jums galime laikinai padėti finansiškai, bet prašome neužkrauti savo problemų mums visiems, masinėmis migracijomis“, – kalbėjo R. Kuodis.
Jis paaiškina, kad dabartiniai migrantai nebus paskutiniai – po jų seks ir klimato kaitos stumiami judėjimai, galbūt kitų įvykių, apie kuriuos dar negalime žinoti.
„Europai reiktų apsispręsti, ko ji nori. Dabar neaišku, ko nori Vokietija – ji pati transliuoja priešingas žinutes“, – stebėjosi R. Kuodis.
„Čia yra šizofrenija aukščiausiame lygmenyje. Jūs kaip pilietis turbūt nenorite, kad šizofrenikai valdytų mus – aš tikrai nenoriu. Man norisi aiškios tikslo funkcijos, kaip ekonomistai sako – ko tu sieki? Ar tu sieki gerovės tiems, kurie dabar gyvena, ar tu sieki gerovės visiems pasaulio piliečiams, ir kokios proporcijos yra tarp tavo šalies žmonių gerovės bei ko jie patys nori, ir to, ko gali norėti pasaulio piliečiai?“ – prieštaringumą įžvelgė R. Kuodis.
Jis pastebėjo, kad politikai Europoje šiuo klausimu netgi nesiklauso, ko nori jų piliečiai – politikai siekia savų tikslų, puoselėja savo identitetą.
„Bet šita šizofrenija toli nenuves. Mes jos pasireiškimus matome jau pastaruosius 6 metus, nuo 2015 metų krizės, kai buvo bandoma primesti visoms ES šalims kažkokias imigracines kvotas, nors realiai tuo metu buvo sugalvota, kad Vokietijai reikia nebrangios jaunos darbo jėgos. Norėtųsi atskleidimo visų kortų politikoje“, – vertino R. Kuodis.
