Komiteto nariai Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisoms pritarė bendru sutarimu.
Pagal ministerijos siūlomus Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus, mokesčiai lošimų lošimo automatais ir stalo lošimų organizatoriams būtų apskaičiuojami nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą.
Šį skirtumą siūloma apmokestinti 18 proc. tarifu. Būtent nuo lošėjų statomų sumų ir jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo skaičiuojamas kitų rūšių lošimams taikomas mokestis.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, organizuojant lošimus lošimų automatais ir stalo lošimus, mokamas fiksuotas loterijų ir lošimų mokestis už kiekvieną iš šių lošimų veiklos įrenginių.
Už A kategorijos lošimo automatą organizatorius kas mėnesį privalo sumokėti 260 eurų, už B kategorijos – 130 eurų. Kortų arba kauliukų stalas lošimų organizatoriui kainuoja 2300 eurų per mėnesį.
Siūloma lošimo organizatorių apmokestinimo tvarka, pasak ministerijos, užtikrintų aiškią ir tolygią lošimų apmokestinimo sistemą, kuri bus teisingesnė bei padidins lošimų sektoriaus skaidrumą.
„Tas mokestis būtų labiau proporcingas ir pagrįstas“, – komiteto posėdyje sakė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Vilma Mačerauskienė.
Lošimų organizatorių teigimu, pakeitimai yra tikslingi, o toks apmokestinimas galioja daugelyje Europos valstybių. Verslas visgi susirūpinęs, kad įvedus naująją tvarką, mokestinė našta antžeminių lošimų organizatoriams bus didesnė nei nuotolinių lošimų.
Kaip komitete sakė Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovė Dovilė Murauskienė, toks pat mokestinis tarifas turi būti taikomas nuotolinių lošimų organizatoriams.
„Nuotoliniai lošimai užima didžiausią lošimų rinką ir generuoja gerokai didesnes pajamas nei antžeminių lošimų organizatoriai. Kitas aspektas, nuotoliniai lošimai yra gerokai pavojingesni ir kelia gerokai didesnę socialinę grėsmę“, – sakė D, Murauskienė.
Nuotoliniams lošimams taikomas mokestinis tarifas šiuo metu siekia 13 proc. lošėjų statomų ir jiems išmokamų laimėjimo sumų skirtumo. BFK ketina teikti pasiūlymą tarifą suvienodinti.
D. Murauskienė taip pat akcentavo, kad naujoji mokestinė tvarka nėra teisinga, kadangi numačius vienodą tarifą mažesnės ir didesnės rizikos lošimų organizatoriams bus iškreipta konkurencija lošimų rinkoje.
„Vienodu mokesčiu tokių biurokratinių reikalavimų nustatymas skirtingų rūšių lošimams veda į ribotų lošimų nykimą ir neribotų lošimų dominavimą rinkoje“, – teigė D. Murauskienė.
„Išliktų tik neriboto statymo lošimų organizatoriai“, – pažymėjo ji. Jos teigimu, B kategorijos lošimų automatams turėtų būti taikomas ne didesnis kaip 15 proc. tarifas.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad mokesčio tarifas visoms lošimų automatų kategorijoms diferencijuojamas nebus.
„Tą galite pamiršti“, – patikino M. Majauskas.
Į plenarinę parlamento posėdžių salę svarstyti projektas grįš gruodžio 7 d.
Seimui patvirtinus mokestiniai pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos.
Didesni tarifai nuotolinių loterijų organizatoriams, loterijoms
Biudžeto ir finansų komitete pirmininko Mykolo Majausko siūlymu buvo pritarta dar didesniems mokesčių tarifams, nei siūlė Finansų ministerija.
Tarifas, organizuojant loterijas, būtų padidintas nuo dabar galiojančio 13 proc. iki 15 proc., tai į biudžetą leistų surinkti papildomus 2-2,5 mln. eurų. Nuotolinių lošimų mokesčio tarifą siūloma didinti nuo dabar galiojančio 13 proc. iki 18 proc., taipį valstybės biudžetą papildomai būtų surenkami beveik 3 mln. Eur. per metus.
„Remiantis moksliniais tyrimais, nėra išskiriamos labiau pavojingos lošimo rūšys, kurios gali sukelti didesnę priklausomybės riziką, bei atkreipiant dėmesį į tai, kad nuotolinių lošimų organizatoriai nepatiria daugiau veiklos vykdymo sąnaudų nei antžeminių lošimų organizatoriai, nėra jokių objektyvių priežasčių nuotolinių lošimų organizatoriams nustatyti mažesnį mokesčio tarifą nei antžeminių lošimų organizatoriams“, – savo siūlymą grindžia komitetas.
Dėl tarifų dar turės apsispręsti Seimas.
