„Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, sako, jog tokia kryptis yra gera.
„Kryptis galbūt tinkama, Lietuvoje tikrai turime ką nors daryti, kad ilgalaikių bedarbių skaičius mažėtų, kad galėtume juos laisviau integruoti į darbo rinką, be abejo, tas šešėlio skaudulys irgi nuolat primena lyg pritrintus kulnus, kai vaikštai ir žinai, kad kažkas negerai. Vienareikšmiškai reikia imtis priemonių, bet jeigu kalbama apie konkretų įstatymo projektą, kyla labai daug klausimų, ar iš tiesų tas projektas leis pasiekti gražią viziją, apie kurią šnekame, nes klausimų su kiekviena diena atsiranda vis daugiau nei atsakymų“, – sako I. Ruginienė.
Pašnekovė sako abejojanti, ar šeši mėnesiai tikrai yra tas laikas, kuris parodo, ar žmogus piktybiškai atsisako dirbti.
„Pirmiausia, jeigu mes kalbame apie ilgalaikius bedarbius, tai šiuo įstatymo projektu jų problema iš esmės nepasikeis, nes atsiranda naujas statusas – bedarbio. Kalbame apie pasirengusį ar nepasirengusį ieškoti darbo bedarbį. Taigi tą statusą įstatymo rengėjai turės labai detaliai išaiškinti, nes toks jausmas, kad ilgalaikiai bedarbiai kris į nepasirengusių dirbti kišenėlę ir toliau išlaikys visas socialines garantijas, gaus dar daugiau papildomų paslaugų; galbūt tai ir tinkama kryptis, bet jau negalima sakyti, kad įstatymo projektas staiga išspręs to piktybiškumo lygį.
Jeigu kalbame apie šešėlį ir tuos darbuotojus, kurie piktybiškai užsiregistruoja, naudojasi visomis paslaugomis, bet iš esmės nėra pasirengę eiti dirbti, nes dirba šešėlyje, tai šešių mėnesių laikotarpis, kurį skiria darbui susirasti, kelia didelį klaustuką, yra abejotinas, nežinia, ar toks laikotarpis padeda suprasti, ar tu esi piktybiškas ar nepiktybiškas Užimtumo tarnybos klientas“, – sako I. Ruginienė.
Beveik du šimtai tūkstančių bedarbių ir tūkstančiai laisvų darbo vietų
Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos vadovė, atsakė, kiek šiuo metu Lietuvoje yra bedarbių bei kiek, naujausiais duomenimis, laisvų darbo vietų.
