Kaip pabrėžė A. Armonaitė duomenys rodo, kad norint plėsti inovacijas reikia skirti daugiau dėmesio švietimui, mokslo plėtrai. Gautos rekomendacijos iš Europos Komisijos (EK) nurodė, kad reikia sukurti vieną nacionalinę verslo ir inovacijų paramos agentūrą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat pasiūlė, kad būtų sukurta išplėstinė inovacijų agentūra.
„Ana Vyriausybė taip pat siekė šį pokytį padaryti, buvo padaryti parengiamieji darbai, jiems deja iki galo to nepavyko pasiekti. Dabar šiek tiek pakoregavę tikimės padaryti, kad pavyks. Siekiame aukštos pridėtinės vertės paslaugų dalies eksporte, kad privačios investicijos didėtų į mokslo plėtrą ir kad pati valstybė daugiau investuotų“, – kalbėjo ministrė.
Kaip pasakojo A. Armonaitė, bus sukurtas Proveržio sričių departamentas, kuris dėmesį teiks informacinių technologijų, biotechnologijų ir sveikatos sektoriams, taip pat Spacehub, Greentech, Govtech.
Anksčiau verslas buvo išreiškęs nuogąstavimus, kad įvykdant reformą dėmesį praras tradicinis verslas, nebebus rūpinamasi jo plėtra ir eksportu.
Ministrės teigimu, eksportas ir verslumas – svarbios dalys, kurios neturi pasimesti reformoje.
„Neskirstome tradicinė, netradicinė pramonė, tai universalios kompetencijos, kurias agentūra turės. Jei eksportas beveik 80 proc. sudaro Lietuvos BVP, kaip gali būti, kad ši agentūra nuo to nusisuks.
Kalbant dar apie eksportą, ministerija susiplanavusi gana didelius resursus komercijos atašė tinklui. Dabar naują komercijos atstovybę steigiame Niujorke, dar papildomą Vokietijoje, rinkose, kuriose Lietuva tik vieną kojos pirštą įkišusi“, – kalbėjo A. Armonaitė ir pridūrė, kad pramonė sudaro 20 proc. BVP, tačiau mums reikia, kad ji būtų išmanesnė, labiau automatizuota.
„Tikslas turėti vieną instituciją į kurią ateina vietinis verslas, ir turėti finansavimą“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, pokyčiai turėtų prasidėti kitų metų pradžioje.
„Šiuo metu Seime svarstomi teisės aktų pakeitimai, jie eina komitetuose. Tikimės, kad šioje sesijoje bus priimti pakeitimai ir agentūra startuos kitų metų pradžioje. Dabar tokia situacija, kad turi įvykti reorganizacija, yra tam tikri teisės aktuose numatyti terminai. Priimant pakeitimus šioje sesijoje, kurie atidaro kelią, tada realiai kitų metų pradžioje kuriama Inovacijų agentūra“, – nurodė ministrė.
Naujam vadovui – didesnė nei 4 tūkst. eurų alga „į rankas“
Tai reiškia pokyčius ir šiuo metu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) dirbantiems darbuotojams.
„Žinoma, kad agentūra turės naują vadovybę. Ministerijoje samdome head hunting įmonė, kuri ir privačiame sektoriuje ieškotų profesionalų, kurie galėtų ateiti ir vadovauti. Nuo vadovybės nemažai priklausys, kaip iššūkiai bus išspręsti. (…) Nei vienos agentūros vadovai nėra privilegijuota vieta naujoje agentūroje, tiesiog reikės jei bus pageidaujama vadovauti dalyvauti konkurse.
Mūsų tikslas per artimiausią keletą savaičių išsidėstyti visus reikalingus etatus, kad dar nepriėmus įstatymo, žmonės galėtų pamatyti save naujos agentūros struktūroje. Norėtume, kad šios viešosios įstaigos valdyba būtų sudaryta pagal nepriklausomų valdybos atrankos kriterijus. Norėtume nematyti interesų konfliktų. Turime agentūrų, kuriose yra asociacijų atstovai, kurie gauna naudų, norėtume to nematyti naujoje agentūros struktūroje. Verslo asociacijos save galėtų rasti patarėjų taryboje, taip turėtų atrodyti naujos kartos organizacija“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo A. Armonaitė.
Kaip pridūrė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, tikimasi, kad naujasis vadovas ateis iš verslo. O naujojo vadovo atlyginimas bus apie 4-5 tūkst. eurų „į rankas“. Šiuo metu šiose trijose organizacijose viso dirba 458 žmonės.
„Delfi“ primena, kad lapkričio pradžioje Vyriausybė pritarė įstatymų paketui, kuris būtinas steigti už inovacijas atsakingą agentūrą. Pertvarkos metu į vieną agentūrą bus konsoliduotos visos su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusios valstybės funkcijos, kurias šiuo metu atlieka kelios įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). „Versli Lietuva“ ir LVPA bus sujungtos į vieną naują agentūrą. Tai planuojama atlikti kitų metų pirmojoje pusėje.
Kaip anksčiau skelbė ministerija, šiuo metu aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas sudaro apie 14 proc. viso Lietuvos eksporto. Dėl inovacijų reformos šį rodiklį iki 2030 m. tikimasi padvigubinti. Kitas reformos tikslas – padidinti šalies įmonių produktyvumą, skirti daugiau paramos lėšų inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimui, startuolių raidai, aktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Dar gegužės mėnesį Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai nerimavo, kad dėl šios reformos tradicinis verslas gali likti paraštėse – pramonės plėtrai ir eksporto skatinimui nebebus skiriama dėmesio. „Versli Lietuva“ į tai reaguodama teigė, kad agentūra niekur nedings ir bus pasiūlytas net platesnis paslaugų spektras.
Vyriausybės patvirtinti Technologijų ir inovacijų, Mokslo ir studijų bei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymų pakeitimai bus teikiami Seimui.
