Pagal šią tvarką mokėjimai būtų atliekami naudojantis ne komercinių, o centrinio banko paslaugomis.
Taikant naują biudžetinių įstaigų sąskaitų aptarnavimo ir pavedimų tvarkymo sistemą, kasmet būtų sutaupoma maždaug 2,6 mln. eurų. Šios lėšos būtų sutaupomos dėl sumažėjusių valstybės skolinimosi apimčių ir kaštų, biudžetinių įstaigų mokėjimų pavedimų ir sąskaitų aptarnavimo sumažėjusių išlaidų.
Finansų ministerija yra pripažinusi, kad šalies bankuose biudžetinės įstaigos laiko apie 385 mln. eurų, tuo metu valstybė yra priversta skolintis net ir finansų srautams subalansuoti.
Be kita ko, dabar ministerijai neprieinama informacija apie lėšų likučius ir laikinai laisvas lėšas komerciniuose bankuose atidarytose sąskaitose, todėl nesudaromos galimybės šias lėšas panaudoti valstybės piniginių išteklių srautams balansuoti bei mažinti valstybės skolinimąsi.
Dabar Finansų ministerija naudojasi Lietuvos banko infrastruktūra, o biudžetinės įstaigos ir organizacijos turi sąskaitas komerciniuose bankuose.
Visos biudžetinės įstaigos prie naujos tvarkos pereitų iki 2028 metų. Pirmiausia prie naujos sistemos būtų prijungtos tos įstaigos, kurių finansiniai srautai yra mažiausi.
Galimybę lėšas laikyti valstybės iždo sąskaitose turės ir savivaldybės, tačiau tai nebus prievolė. Prie naujos sistemos neprivalės jungtis ir aukštosios mokyklos.