Suspaustos spyruoklės efektas
Kaip pasakoja T. Povilauskas, šie metai Lietuvos ekonomikai buvo išties neblogi: darbuotojų skaičius jau gegužę viršijo prieš prasidedant koronaviruso pandemijai buvusį lygį, o darbo užmokesčio augimas šiemet turėtų pasiekti 9,8 proc. Prie dabartinės ekonominės situacijos gerokai prisidėjo ir milžiniškų nuostolių bei bankrotų bangos leidusi išvengti Lietuvos ekonomikos struktūra: čia nėra didelio dėl pandemijos ypač nukentėjusio turizmo sektoriaus, per pandemiją buvo gaminamos paklausios prekės, transporto sektorius orientuotas į prekių pervežimą, o ne žmonių transportavimą, prekybininkai taip pat sėkmingai adaptavosi ir prie internetinės prekybos.
„Kartu su gerėjančiais ekonominiais rodikliais išaugo ir vartojimas. Tam įtakos turėjo ir tai, kad abu pernai paskelbti ir griežtų ribojimų lydėti karantinai nemažino gyventojų pajamų šalyje, bet ribojo galimybes išleisti uždirbtus pinigus: sumažėjus galimybėms apsipirkti, taupymo norma šiemet augo iki 12 proc., palyginus su 4 proc. 2019 metais. Tad po priverstinio taupymo prekių vartojimas šoktelėjo, matomas labai aiškus suspaustos spyruoklės efektas“, – teigia SEB banko ekonomistas.
Anot pašnekovo, prekybininkams šis metas, kai paklausa yra didelė ir gyventojai noriai leidžia pinigus, yra labai palankus – jau nuo pavasario ūžianti mažmeninė prekyba pastaraisiais mėnesiais fiksavo net 10 proc. vidutinį metinį augimą. Prekybos sektoriui teigiamą įtaką daro ir tai, kad dėl tam tikrų ribojimų kai kurių paslaugų vartojimas dar nėra grįžęs į priešpandeminį lygį.
Vienas svarbiausių veiksnių – šildymo kaina
Nors 2021-ieji verslui buvo išties geri, tačiau metams bėgant atsirado ir ateityje neigiamos įtakos galinčių turėti antrinių pandemijos padarinių. Pavyzdžiui, staiga atsigavusi paklausa ir nespėjanti pasiūla buvo vienos iš puslaidininkių krizės ir transporto kaštų šuolio priežasčių, vartojimą vis dar pristabdo ilgas tam tikrų prekių gavimo laikas. Dėl šių ir kitų priežasčių taip pat įsibėgėja ir neigiamą įtaką žmonių perkamajai galiai daranti infliacija, kuri išliks aukšta ir kitų metų pirmą pusmetį.
Visgi kaip vieną didžiausių iššūkių T. Povilauskas įvardija nuo vasaros vidurio gerokai ūgtelėjusias ir iškart prekybininkų pelną apkarpiusias energetinių išteklių kainas.
„Lapkričio 24 d. „Baltic Retail Forum 2021“ konferencijoje kaip tik plačiau ir kalbėsiu apie tai, kokią įtaką įvairūs veiksniai turės vartojimui kitąmet, kai gyventojams reikės apmokėti šildymo sąskaitas už šalčiausius metų mėnesius. Taip pat gerokai didesnės bus ir elektros energijos bei gamtinių dujų sąskaitos. Tad šis laikotarpis turėtų būti prasčiausias prekybininkams.
Mažmeninės prekybos apyvarta kitąmet augs lėčiau negu šiemet bei grįš arčiau įprastų augimo lygių ir dėl prognozuojamo truputį lėtesnio 3,6 proc. ekonomikos augimo. Taip pat vis dar trūks darbuotojų, toliau gerokai didės būsto kainos, išlieka neaiški ir sudėtinga geopolitinė situacija dėl Baltarusijos veiksmų. Nereikia pamiršti, kad pandemija nesibaigė ir griežtesnių ribojimų dar gali būti“, – apie iššūkius verslui kalba SEB banko ekonomistas.
Augimui perspektyvų yra
Žvelgiant į tolimesnę ateinančių metų perspektyvą, sparčiau nei darbo našumo augimas didėjantis ir iki 8,7 proc. kitąmet augsiantis vidutinis darbo užmokestis bei per pastaruosius dvejus metus padidėjusios santaupos nepablogins žmonių finansinės padėties ir tuo pačiu verslo galimybių.
Žinoma, kaip akcentuoja T. Povilauskas, visa tai priklausys nuo to, ar neužsitęs aukštų energetinių išteklių kainų laikotarpis.
Pasak ekonomisto, taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad valdžia stengiasi sušvelninti kainų augimą ribodama tam tikrų energetinių produktų kainų šuolį bei sparčiau gerindama mažiausias pajamas gaunančių asmenų padėtį.
„Galiausiai, nereikia pamiršti ir to, kaip jau parodė šie metai, verslas ir vartotojai gali greitai ir efektyviai reaguoti į laikinus pasikeitimus. Tad nemanau, kad artėjančius 2022-uosius galima prognozuoti kaip istoriškai prastus“, – teigia T. Povilauskas.
