Reikia susispausti
Prieš keletą dienų iš Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos grįžęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas laidoje „Delfi tema“ pasakojo, jog konferencijoje tarp šalių buvo susitarta dėl kelių esminių dalykų.
„Buvo trys žinutės. Pirma, pasaulis susitarė, kad nesušilsime daugiau ne 1,5 laipsnio iki šimtmečio pabaigos.
Antra žinutė buvo ta, kad susitarėme dėl bendrų taisyklių, kad mes vienas kitam pasaulyje atsiskaitinėsime ir trečioji, kad turtingasis pasaulis turi prievolę prisidėti prie besivystančiojo ir tas lūkestis yra 100 mlrd. dol. kasmet“, – sakė jis bei pridūrė, kad nemažai diskusijų sulaukė ir anglies naudojimo ribojimai ateityje.
„Galutinis susitarimo tekstas įvardija anglį, kaip nepageidautiną, bet paskutinę naktį, diskusijai prasitęsus dar parą laiko, žodžiai „anglies atsisakymas“ buvo pakeisti į „anglies sumažinimas“ ir tai truputį nuvilia“, – sakė jis.
Lietuva, kaip teigė S. Gentvilas, klimato kaitos kontekste tarp kitų šalių bendrai atrodo labai gerai.
„Tik klausimas, ar čia mūsų pasiekimas, nes didžioji dalis mūsų klimato kaitos dujų sutaupymo yra 1990 m. ekonominės krizės pasekmės, kada žlugo taršioji pramonė.
<...> Gražu tai, kad mūsų didėjantis BVP šiandien yra atsietas nuo išmetimų, retai, kur pasaulyje yra taip, kad tiek augant ekonomikai iš esmės išmetimai lieka stabilūs. Bet mes esame įsipareigoję juos dar labiau mažinti ir čia bus iššūkių“, – sakė jis.
Ministras tikino, kad bendrai Lietuvai reikia susispausti transporto sektoriuje ir mažinti CO2 išmetimą.
Lietuvą vadino išimtimi dėl mokesčių
S. Gentvilas teigė suprantantis, jog gyventojams, kalbant apie taršos mažinimo būdus, labiausiai rūpi su tuo susiję mokesčiai, bet jis aiškino, jog tikrai nėra tikslo, jog visi staiga nustotų vairuoti dyzelinu ar benzinu varomų automobilių.
„Tikslas – išsiųsti signalą, kad ateityje sėsti į taršesnį automobilį nei vidurkis bus brangiau“, – teigė jis ir pridūrė, kad automobilių taršos mokestis ateinantį trečiadienį bus svarstomas Vyriausybėje drauge su kitais žaliųjų mokesčių pertvarkos pakeitimais.
„Pirmą kartą paminėsiu viešai, bet mes keičiame tą modelį ir Vyriausybėje bus pristatyta, kad mes atsisakome vieno registracijos mokesčio, jo nebus, bus tik metinis automobilių mokestis.
Registracijos mokesčiui priekaištų turėjo Europos Sąjungos teisė, opozicija, tai iš esmės mes užakcentuojame, kad būtų metinis naudotojo mokestis, o registracijos mokestis, kadangi jis negali būti vienkartinis, nes tai yra vidaus rinkos apmokestinimas, o importuojamiems automobiliams to negalima daryti prieš kitas šalis, todėl jo negalime taikyti“, – aiškino ministras.
Paklaustas, ar po nutarimo Vyriausybėje, automobilių taršos mokesčiui tikimasi palaikymo ir Seimo salėje, ministras klausė, ar klimato kaitos priemonės iš esmės Seime turi palaikymą.
„Tai – retorinis klausimas. Aš esu aplinkos ministras, turiu siūlyti priemones, kurios, mano nuomone, yra vienos efektyvesnių. <...>
Aš manau, kad šiandien Lietuva Europoje daugiau yra išimtis, kad neturi tų mokesčių. Mūsų automobilių parkas yra vienas seniausių ir yra absoliučiai dominuojantis dyzelinas. Mes turime imtis tų priemonių“, – kalbėjo jis.
Dyzelino akcizas didės
Kalbėdamas apie priemones, kurių ateityje bus imtasi siekiant šalyje mažinti CO2 išmetimą, ministras paaiškino ir dyzelino akcizo didinimo planus.
Pasak jo, jau kitą savaitę Finansų ministerija Vyriausybėje taip pat pateiks projektus, kuriuose bus numatytas dyzelino akcizo didinimas, kuris iš pradžių, kaip sakė, sudarys tik 3-4 centus litrui degalų.
„Akcentas yra tai, kad dyzelino kaina nebūtų tokia neproporcingai žema lyginant su benzino kaina“, – sakė jis.
Vežėjai anksčiau teigė, kad dyzelino akcizo kėlimas jų verslui didins kaštus, o mūsų šalyje degalų nebepils pravažiuojantis transportas, bet ministras sakė, jog turėtume priimti pasirinkimą.
„Taip, mes esame tranzitinė šalis, tik klausimas, ar mes savo ekonomiką pastatysime iš pigaus dyzelio, ar iš protų“, – klausė ministras.
„Problemos ir pavojai šiandien yra didesni. Turime būti ryžtingi“, – pridūrė S. Gentvilas.
Pasak ministro, Glazge vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Lietuva pasirašė ir švaraus transporto deklaraciją.
„ES mastu mes esame sutarę, kad 2035 m. bus uždrausta vidaus degimo variklių naujų automobilių prekyba, visai kaip su vienkartinio plastiko produktais, šakutėmis, šiaudeliais. Šiuo atveju antrinė rinka dar veiks.
Lietuva nėra automobilių gamintoja, bet turime keletą viešojo transporto gamintojų ir gaminame elektrinius autobusus. Mes esame inovacijų šalis ir mums reikia, kad Europoje ir pasaulyje būtų paskatintas ne taršaus transporto naudojimas.
Tokią deklaraciją pasirašė įvairios automobilių gamybos korporacijos“, – aiškino jis.
Galimi nauji mokesčiai
Susitikime taip pat buvo kalbėta ir apie anglies dioksido mokestį, tačiau jis priimtas nebuvo.
„Anglies dioksido prekybos mokestis Europoje jau veikia ir mūsų 90 įmonių Lietuvoje per biržą turi pirkti savo išmetimus.
Pagrindinė pirkėja yra „Achema“, kuri išmeta daug teršalų, tai Europos mastu mes tai turime. Dabar norėta sukurti dar vieną, bet dėl jos iki galo nėra susitarta“, – kalbėjo ministras.
Paklaustas, kokių pokyčių, susijusių su tarša, gyventojams reikėtų laukti artimiausiu metu, S. Gentvilas užsiminė ir apie sąvartynų mokestį, tačiau pabrėžė, kad tai gyventojų kišenių nepalies.
„Mokestinė aplinka, ji turi motyvuoti didesnį perdirbamumą. Esame Europos uodegoje su atliekų grąžinimu į pramonę. Tai čia mes imamės (iniciatyvos-red.), bet tai gyventojams kaštų nepadidins, nes savivaldybės galės išplėsti rūšiavimo sistemą ir tai neturėtų nekainuoti papildomai.
Bet kas liečia iškastinį kurą, žinutė po Glazgo yra bendra, kad turime naikinti subsidijas viso pasaulio mastu, Europoje yra eilė direktyvų, kurios apmokestina ir Lietuva seka direktyvomis apmokestindama iškastinį kurą. <...>
Iškastinis kuras turi brangti, jis brangsta viso pasaulio mastu“, – sakė S. Gentvilas.
