„Daktaras Desertas“: valstybinės institucijos užima galios poziciją
Galios pozicijos užėmimas ir disponavimas galia, atrodo, mūsų valstybinėse institucijose vis dar ganėtinai gajus, trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sako „Daktaras Desertas“.
„Savo rankose turint didžiulę galią, nebūtina jos įrodinėti susidorojant su silpnesniu. Nebūtina jos įrodinėti, verčiant silpnesnįjį beatodairiškai vykdyti visus pageidavimus. Stipresniojo priedermė yra padėti silpnesniam būti stipresniu“, – teigia „Daktaro Deserto“ bendraįkūrėjas Marius Dijokas.
Kalbėdamas apie desertinės ir VMVT konfliktą jis pažymi, kad verslui sudaroma situacija, kurioje jis turi verstis per galvą, ieškodamas papildomų lėšų reikalavimų įvykdymui, arba kurioje turi nuolankiai sutikti su viskuo, kas yra sakoma, nes kitu atveju liktų tik sužlugti.
„Negana finansinių nuostolių, verslui priklijuojama „pažeidėjo“ etiketė. O jei nesutinki, tada galima priklijuoti dar ir „pakartotinio pažeidėjo“ etiketę, o gal net ir sankcijas pritaikyti. Tokiu ultimatyvumu verslas pastatomas į aiškiai silpnesniojo poziciją“, – sako desertinės atstovas.
Pateikė dar vieną įmonės pavyzdį
M. Dijokas kelia protingumo ir proporcingumo principų svarbos klausimą, taikant formalias reglamentų taisykles. Jis pateikė ir kitą draugų įmonės pavyzdį. Jos atžvilgiu, pasak desertinės vadovo, buvo priimtas sprendimas nutraukti prekybą produkcija, kurios etiketėse figūravo žodis „sudėtis“, o ne „sudedamosios dalys“, kaip reikalauja ES reglamentai.
„Įmonės buvo pareikalauta išimti iš prekybos esamą produkciją ir grąžinti ją tiekėjams, kad ištaisytų tokią klaidą. Kaip ir aišku, kad tokį žymėjimą reikia koreguoti, tačiau negi žodis „sudėtis“ yra toks pavojingas vartotojams, kad juos taip iš karto būtina nuo jo apginti?
Atrodytų, kad visa tikrovės procesų vyksmo tvarka yra ignoruojama: tarsi nesuvokiama, kad visur figūruoja logistinis aspektas, o toks produkcijos grąžinimas etiketės pataisymams reiškia jos nurašymą dėl trumpo galiojimo laiko. Tarsi nesuprantama, kad etiketės neatsiranda per dieną, kad jos užsakomos spauda užsiimančiose įmonėse, kurios turi savo veiklos ritmą. Kartais net gali kilti klausimas, o gal ir norima „nesuprasti“? – svarsto desertinės atstovai.
Įstatymai galioja visiems lygiai ir vienodai
Posėdyje paklausti, ar sutinka, kad valstybė turi nustatyti bendras vartotojų teisių, veterinarijos ir kitas taisykles, kurių turi laikytis absoliučiai visas verslas, desertinės atstovas Laurynas Maskvytis patikina, kad įstatymai galioja visiems lygiai ir vienodai.
„Būtų keista nesutikti. Reglamentus turime atsispausdinę ir išsinagrinėję, mes jų laikomės. Tačiau klausimas – kai kurie straipsniai taikomi, pereinant ribas. <...> Jei kalbėtume vien tik apie etiketavimo sritį, be abejo, turėjome trūkumų, kurie galėjo neperduoti visos informacijos vartotojams. Tačiau į tai reaguojame vos tik gavę įspėjimus, tvarkomės ir stengiamės informaciją pateikti kuo skubiau, kad vartotojas turėtų pilną informaciją. Šiuo požiūriu nekeliame klausimų, ar turime suderinti savo veiklą su reglamentais, žinoma, turime. Tik kokiu būdu esame verčiami tai daryti, kartais, atrodo, neatsižvelgiant į paprastą protingumo principą“, – atsako jis.
VMVT: įmonė neturi privalomų leidimų
Trečiadienį posėdyje į išsakytus teiginius apie kitos įmonės produkcijos išėmimą dėl neva netinkamų sąvokų vartojimo sureagavo ir VMVT direktorius Mantas Staškevičius.
„Dėl „sudedamųjų dalių“ produktų tikrai niekas neišiminėjo ir neišiminės, tai aiškiai parašyta – kad tai mažareikšmis pažeidimas ir nereikėtų klaidinti visuomenės“, – tikina jis.
Kaip pažymi VMVT vadovas, įmonė neturi gamybos leidimo ir neturi išvežamosios prekybos leidimo, taip pat nesusitvarkė ženklinimo: „Norėčiau, kad tai būtų išgirsta. Akcentuojami visiškai kiti dalykai.“
„Įmonei svarbiausi dalykai, norint pradėti veiklą, – leidimai pradėti dirbti, vykdyti veiklą, registraciją, gamybą, ko įmonė iki šiol neturi. Mes esame ją informavę, ir ji vis tiek nesitaiso. Mes komunikavome ir sakėme: „Ateikite pas mus, išspręsime problemą, įmonės atsakymas buvo konkretus: šiuo metu neturime laiko ir noro kalbėtis. Labai gaila, kad įmonė taip deklaruoja“, – sako M. Staškevičius.
Tačiau įmonės atstovai patikina, kad leidimus turi, o į kitą numatytą susitikimą penktadienį planuoja atvykti. „Jei jų neturėtume, tarnyba nedirbtų savo darbo. Kaip įsivaizduojate mes gaminame: šiaip bet kur pasidėję?“ – klausia M. Dijokas.
Iš diskusiją moderavusio Andriaus Vyšniausko įmonė sulaukė pasiūlymo kreiptis į teismą: „Jeigu jūs leidimą turite, o VMVT direktorius pasakė, kad tokio neturite, turite moralinę prievolę tą įrodyti, turėtumėte kreiptis į teismą, kad Mantas Staškevičius paneigtų savo žodžius. <...> Tikiu, kad direktorius tokių žodžių nesakytų, jei nebūtų tuo įsitikinęs.“
VMVT: nesikabinėjame prie pavadinimo
A. Vyšniauskas iškėlė klausimą, ar prekės ženklas, įmonės pavadinimas yra VMVT klausimas. Tačiau tarnybos direktorius akcentavo, kad raštuose dėl pavadinimo niekas esą nesikabinėja.
„Mums svarbu patys sveikatinimo teiginiai. Jeigu įmonė deklaruoja, kad jo produktas turi kokių nors išskirtinių savybių kaip „gydo nuo užkrečiamų ligų, kovido, tuberkuliozės“, bet kokie teiginiai, kurie kelia sveikatinimą, jie turi būti pagrįsti. Jei kiekviena įmonė pradės ženklinti, kad jos produktas gydo nuo tam tikrų ligų, bet taip nėra, tai yra vartotojo klaidinimas. Jei įmonė pagrindžia teiginius, tarnyba niekada nepradeda reklamos pažeidimo projekto.
Atsakant į klausimą dėl pavadinimo, tai yra patentų atsakomybė, jie patentuoja tam tikrus pavadinimus. Tačiau čia matome tam tikrų rizikų ir mes siūlome, bendradarbiaudami tiek su Vyriausybe, tiek su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kad prieš patentuojant produktus būtų galimybė įvertinti ir mums, kaip masto produktų specialistams.
Vis dėlto mes raštuose nesikabinėjame prie pavadinimo. Mums tikrai nėra jokio skirtumo, ar tai „Daktaras dešra“, „Daktaras sausainis“ ir pan. Bet jei jie indikuoja gydymo savybes, jie tai turi deklaruoti. Labai gaila, kad kažkas skaito teisinius aktus neteisingai arba specialiai taip daro, buvo kalbama apie pačią emblemą, šiuo atveju – raudoną kryžių ir piliulę, ką minima įmonė ištaisė. Tai nereikia žiniasklaidoje sakyti, kad mes kabinėjamės prie pavadinimo. Nelabai suprantu, kodėl vyksta diskusija, jei tai pašalinta“, – dėsto M. Staškevičius.
Mažeika: baikime šią parodiją
Seimo narys Kęstutis Mažeika negailėjo kritikos įmonei, visą istoriją vadino viešųjų ryšių akcija, ir iš diskusijos pasitraukė, mat nemato prasmės nagrinėti tokių klausimų.
„Labai apmaudu, kad prie šio klausimo jau dabar daugiau laiko sugaišome nei prie kiaulininkystės problemų arba kitų svarbesnių klausimų. Ponai daktarai, nežinau, ar galiu taip kreiptis, gal jūs maisto mokslo ar veterinarijos, bet pagal pasisakymą gal labiau viešųjų ryšių mokslo daktarai esate, nes viešųjų ryšių akcija, kurią galiu pavadinti, <...> yra tikrai gerai suplanuota vadybos ir marketingo programa ir priemonė. Liūdniausia, kad kolega Andrius (Vyšniauskas – Delfi) ir ministrė Armonaitė pasimauna ant to kabliuko, puola institucijas, kurios vadovaujasi teisės aktais, joms daro tiesioginį poveikį.
<...> Baikime parodiją, kuri čia yra. Išgirdome ir įsitraukėme į viešųjų ryšių akciją. Gal tuo pabaikime, palinkėkime sėkmes verslininkams, stiprybės institucijoms. O jos, manau, tikrai susikalbėjimą ras, nes bukumas, kurį rodo kai kurie kolegos, neturi ribų. Neįtraukinėkime tokių klausimų, kurie jokios pridėtinės vertės nesukuria. Mes esame aplinkybių aukos ir proceso dalyviai, kuris po to bus kažkur rutuliojamas. Manau, kad šioje vietoje labiausiai rizikuoja vartotojas, kuris ateina ir renkasi tai, kas kartais nuvilia“, – sako K. Mažeika.
EIM: klausimą būtina spręsti, nes tai kartosis
Visgi diskusijos moderatorius A. Vyšniauskas ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Ieva Valeškaitė mano, kad šį klausimą būtina spręsti, mat ateityje jų tikrai pasikartos.
„Kas ketvirtį po vieną tokią istoriją iškyla. Manau, tai problema VMVT. Manau, šiandien išsiaiškinsime, kiek tai problema pačios veiklos ir komunikacijos“, – sako A. Vyšniauskas.
„Mums tai iliustracinis pavyzdys, tobulinant ir prisidedant prie priežiūros institucijų veiklos tobulinimo. Kokius „vaistus“ mes siūlome spręsti šią problemą: papildomas dėmesys ir konsultacijos verslo naujokams. Manome, kad pirmaisiais metais veikiančios įmonės turėtų būti nebaudžiamos, nekalbant apie rimtus pažeidimus, kai įvyksta apnuodijimai šventės metu, bet į smulkesnius pažeidimus turėtume geranoriškai žiūrėti.
Gruodžio pradžioje su priežiūros institucijomis diskutuosime, kaip turėtume kalbėti su mūsų klientais, verslu, kad jie mus suprastų. Taip pat priežiūros institucijoms rengiamos veiklos rekomendacijos, kuriamas ir netrukus turėtų pradėti veikti grįžtamojo ryšio instrumentas, kuris leistų verslui po atlikto patikrinimo įvertinti inspektoriaus veiklą ir taikytus veiksmus“, – pristatė I. Valeškaitė.
